Darius Rekis: "Norint pokyčių reikia imtis veiksmų"

Aktyviai miesto gyvenime dalyvaujantis Klaipėdos universiteto (KU) Studentų reikalų skyriaus vedėjas D. Rekis tikina, kad patekimas į stipendijos rinkimų finalą jam buvo maloni staigmena.

D. Rekis spėja, kad klaipėdiečiai įvertino jo indėlį į universiteto kasdienybės paįvairinimą organizuojant renginius, suburiant absolventų klubą "KU Alumni", atstovaujant studentų interesams KU organizacijose bei visuomeninę veiklą savivaldos Šeimos taryboje ir asociacijoje "Mano miestas Klaipėda", kūrybą (išleistas poezijos rinkinys ir apysaka jaunimui).

"Tai, kad mane nominavo, už mane balsavo, rodo, kad tai, ką darau gyvenime, darau teisingai, - šypsosi pilietišku žmogumi save laikantis D. Rekis, tačiau savo galimybę nugalėti vertina racionaliai. - Manau, kad tiek apskritai kandidatų, tiek ir finalininkų yra vertesnių laimėjimo. Kita vertus, palyginti visus šiuos jaunus žmones, tarkime, menininkus, sportininkus, visuomenininkus, yra sunkus uždavinys vertinimo komisijai."

Ar reikėtų suprasti, kad Jums užtenka nominacijos ir nesvajojate laimėti stipendijos?

Pinigai, žinoma, praverstų. Jeigu taip nutiktų, kad laimėčiau, manau, bent dalį stipendijos panaudočiau savo trečiosios knygos leidybai - jau prisikaupė kūrybos.

Apie ką buvo pirmosios Jūsų knygos?

Pirmoji - poezijos. Poeziją rašiau nuo mokyklos laikų, tad pirmajame rinkinyje - mokyklos ir studijų metais parašyti eilėraščiai. Antroji - apysaka vaikams ir jaunimui. Tai, galima sakyti, studijų Klaipėdos universitete rezultatas, nes rašyti vaikams paskaitų metu auditoriją paskatino dėstytojas Romualdas Skunčikas. Tada ir atsirado mintis pabandyti, o vieną nemigos naktį pakilau iš lovos ir parašiau pirmą skyrių, - šypsosi.

Dirbate universitete, dalyvaujate visuomeninėje, politinėje veikloje, kuriate... Kaip suderinate tokius gana skirtingus dalykus?

Kūryba yra mano hobis, o visuomeninė veikla yra tapusi mano gyvenimo būdu - tai man priimtina, be to neįsivaizduoju savo gyvenimo. Planuojant laiką viskam jo pavyksta rasti. Visuomeninė veikla ir kūryba nėra pagal kokį nors grafiką, laiko yra ir šeimai, laisvalaikiui. Šeima - žmona ir sūnus - man yra svarbiausia, jos sukūrimą laikyčiau vienu svarbiausių savo gyvenimo pasiekimų.

Studijavote pedagogiką, apsigynėte edukologijos srities daktaro laipsnį. Kas šioje srityje labiausiai domina?

Mokytoju, atrodo, niekada nesiruošiau būti, bet nesigailiu nė vieno savo pasirinkimo kalbant apie studijas ir universitetą. Mokytoju realiai dirbti neteko, bet ta sritis mane patraukė, pasikeitė požiūris į pedagogo darbą - tai yra labai sunkus darbas, reikalaujantis didelio atsidavimo, pašaukimo. Dabar dirbu su studentais. Pats nuo pirmojo studijų kurso įsitraukiau į studentų visuomeninę veiklą, vėliau pradėjau atstovauti studentams, o dabar mano darbas KU administracijoje praktiškai tęsia tas veiklas ir idėjas.

Laikote save pavyzdžiu studentams?

Sunku pasakyti. Praėjusiais metais Klaipėdos jaunimo organizacijos mane nominavo pilietiškumo pavyzdžio apdovanojimui. Pats savęs turbūt pavyzdžiu nelaikyčiau, bet įvertinimai iš šono priverčia pažvelgti kitaip. Tuomet pradedi dar atsakingiau žiūrėti į tai, ką darai tiek darbo vietoje, tiek kitur - gatvėje, visuomenėje, nes esi jaunų žmonių matomas ir vertinamas.

Ar visi tie įvertinimai Jums yra svarbūs?

Mano tikslas nėra kažkokie apdovanojimai. Tai - ne sportas ar menas. Visuomeninis darbas pasižymi suvokimu, kad tu esi visuomenės dalis, ir prisidėdamas, prie jos gerovės, tą gerovę kartu susikuri ir sau. Mano požiūriu, jei nori ką nors pakeisti, turi žvelgti pilietiškai ir imtis veiksmų, o ne tik kalbėti. Geresnė, pilietiška visuomenė, geresnė aplinka sukuria palankesnę aplinką tau ir tavo šeimai.