Žygeivių dviračiais širdys plakė vienu ritmu

Pasaulinės širdies dienos išvakarėse, paskutinį jį rugsėjo sekmadienį, daugiau kaip pusšimtis Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikų su šeimomis ir bičiuliais, pamėgusiais sveiką gyvenseną bei raginančiais rūpintis savo širdimi, sėdo į dviračio balną ir su vėjeliu nuskriejo į finišą prie prekybos ir pramogų centro BIG. Pakeliui prie dviratininkų kolonos prisijungė ir tie nekantruoliai, kurie jau buvo kartą ten nulėkę ar šiaip apsukę nemažą ratą. Kaip paprastai ir šį, jau devintąjį žygį, saulė švietė giedrame danguje.

"Jau devinti metai mūsų ligoninė Lietuvos širdies asociacijos iniciatyva organizuoja tokias akcijas, trečią kartą važiuojame iki "BIG" prekybos centro. Anksčiau važiuodavome iki Studlendo ar prekybos ir pramogų centro "Akropolis", bet šis kelias mums pasirodė per trumpas. Pagrindinis mūsų tikslas - garsinti, kad klaipėdiečiai saugotų širdį, ir Pasaulinės širdies dieną tam paraginti yra tam labai tinkama. Manau, kad renginys visada pavyksta, būna nei per šalta, nei per šilta,tikrai grįšime į namus žvalesni, ir norime, kad aktyvesni būtų visi klaipėdiečiai, ir pasektų mūsų pavyzdžiu", - sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga. Gydytojas pasidžiaugė, kad dviračių žygyje dalyvauja ne tik gydytojai kardiologai, bet ir neurologai, ginekologai, pilvo chirurgai.

Anot jo, mediko misija nėra vien tik gydyti žmones, bet ir siekti, kad sergančiųjų būtų kuo mažiau, kad trumpėtų eilės prie gydytojų kabonetų. Deja, gydytojas apgailestavo, kad širdies ligomis serga vis jaunesni žmonės.

"Dviratis yra mano draugas. Žiemą juo nevažinėju, bet kitu laiku mes dažnai su šeima važiuojame prie jūros, visai kitas būna savaitgalis. Sportas, saikingas fizinis krūvis grūdina, tai yra sveikata, labai geras būdas atsikratyti antsvorio, pabėgti nuo infarkto. Matėte, kaip šiandieną mynėme: neskubėdami, pasikalbėdami, padiskutuodami.Kvėpuoji grynu oru ir viskas gražu", - sakė J. Sąlyga. Paklaustas, kiek klaipėdiečių sportuodami išvengė širdies ligų, atsakė, jog sunku suskaičiuoti, bet reikia manyti, kad tie žmonės, kurie sportuoja ir laiku ateina pas gydytojus pasitikrinti sveikatos, yra kur kas sveikesni.

Jūrininkų ligoninės vadovas sakė, kad kitąmet žygiui turi ambicingų planų, tačiau nebuvo linkęs jų atskleisti.

Priešas kurį lengva įveikti

"Akcijoje ir nuolat kalbame ne tik apie dviratį - apskritai apie fizinį aktyvumą. Yra tokios Pasaulinės širdies asociacijos prevencinės gairės.ką žmogus privalo padaryti, kad fiziškai būtų aktyvus. Norime, kad kiekvienas žmogus rūpintųsi savo sveikata: tinkamai maitintųsi, nerūkytų,atsisakytų kitų žalingų įpročių. Galime pasirinkti tą sporto rūšį, kuri mums priimtina, ir - judėti. Ne kartą per metus, bet reguliariai. Jeigu jūs pasirenkate važiuoti dviračiu, tai per savaitę rekomenduojama nuvažiuoti 50 - 70 kilometrų. Priklauso nuo to, ar jūs pradedantis, ar patyręs dviratininkas. Neužtenka dviratį išsivaryti kartą per mėnesį", - kalbėjo Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos skyriaus bei Lietuvos hipertenzijos specialistų lygos prezidentė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja daktarė Sigutė Norkienė.

Pasak daktarės, jeigu žmogui nelabai patinka važinėti dviračiu, jis gali pasirinkti ėjimą su šiaurinėmis lazdomis, plaukiojimą baseine, vaikščiojimą. Gal jėgos pratimai kelias dienas per savaitę? Gryname ore žmogui judant, iš karto gerėja nuotaika, laisvėja mintys, mažėja stresas. Taip pat reguliuojame kūno svorį, renkamės sveiką maistą: mažėja blogasis cholesterolis. Jeigu sergi hipertenzija, mažini druskų vartojimą, o tai padeda padaryti judėjimas. Spaudimas turi būti mažiau 140-ies ir 190. Jeigu žmogaus svoris nukrenta 5 kilogramus, spaudimas savaime sumažėja, savo ruožtu reikia vartoti mažiau vaistų.

"O kai jūsų nuotaika gera, jūsų vyrui, vaikams, artimiesiems ir visiems, kurie yra šalia, kyla ūpas. Norite ką nors daryti, nebijote žiūrėti į veidrodį: ką čia man dar pakeisti? Taip paprasta, ir bėgant nebus aterosklerozės galvoje, širdyje it kojose. Aš manau, kad nejudra yra žmonijos priešas. Kai sustorėjame, aptingstame, nebenorime nieko, ir tada esame blogi darbuotojai, studentai, gydytojai, kirpėjai. O juk taip paprasta sau padėti. - sakė medikė. Pasidžiaugė dviratininkų voroje matydama ir buvusių savo ligonių.

"Sveika gyvensena, judrumas - vienas iš faktorių, kuris padeda širdies veiklai. Yra įrodyta, kad nejudėjimas kenkia šiek tiek daugiau nei rūkymas;aišku, tai nereiškia, kad reikia rūkyti. Fizinis aktyvumas - vienas svarbiausias sveikatos laidas. Kuo labiau pripratini širdelę prie sportuojančio kūno, tuo daugiau kraujo patenka į smegenis, kojas, visus svarbius organus ir kraujo apytaka gerėja. Ir ne tik. Gerėja kvėpavimas, daugiau deguonies patenka į organizmą, lengviau pakelia stresus. Klaipėdos mieste yra geri dviračių takai. Šios dienos akcija skirta parodyti, kad žmonės rečiau sėstų į automobilį, dažniau mintų dviratį", - sakė Jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikų vadovas, Klaipėdos sveikatos mokslų fakulteto docentas, profesorius Artūras Razbadauskas.

Pasak jo, yra konkrečių pavyzdžių, kai žmogus numeta anstvorio, važiuoodamas dviračiu ar kaip kitaip sportuodamas, pradeda lengviau judėti sąnariai, pasveikstama nuo cukrinio diabeto, dingsta padidėjęs kraujo spaudimas, nuo kitų ligų išvis greičiau sveikstama.

Akcijos pranoko lūkesčius

"Antrą kartą dalyvauju tokiame renginyje. Mes - už sveiką širdį! Visuomenei,, jaunimui, vaikams turime apie tai kalbėti", - sakė gydytojas neurologas Saulius Taroza, pradėjęs važinėtis 2 metų amžiaus, triratuku. Šį sykį į žygį išsiruošė su sūneliu Benediktu. Nuvažiuoja iki Nidos 100 kilometrų, nes dviratis suteikia sparnus.

"Važiavimas pagerina ne tik fizinę sveikatą, bet teigiamai veikia ir dvasiškai, psichinę sveikatą. Daugiausiai dirba kojų raumenys, bet ar keliauji dviračiu, ar pėsčiomis, pasijunti sveikas jau vien dėl geros nuotaikos. Tai galiu patvirtinti kaip daktaras ir kaip žmogus", - sakė gydytojas S. Taroza.

"Aišku, sveika ir malonu važinėtis. Moterys būna sklidinos energijos, nenutukusios, tada mažiau serga. Minti dviratį iki jūros yra fantastika. Aš ir viena kartais minu; galva ir mintys visai kitokie, ir gerus darbus grįžęs pailsėjęs gali daryt, atrodo, kad ir tos dienos sunkios tokios nebuvo", - sakė gydytoja ginekologė Jolanta Sąlygienė.

"Be abejo, važiavimas dviračiu padeda. Judėjimas visada gerai. Mes ir šiaip daug važinėjame, o šiandien vyksta tik akcija, tad ir dalyvaujame jau gal septintą kartą. Pernai akcijoje dalyvavo ir mūsų vaikai, šįkart nepavyko prikalbinti. Prisijungia giminės, pažįstami ir draugai, visi, kas prijaučia šiam reikalui. O su žmona per metus su žmona nuvažiuojame per pusantro tūkstančio kilometrų, o tai, regis, neblogai. Tai yra didžiulis malonumas, važiuojame saugiai, tad traumų nepasitaikė", - sakė medicininės technikos priežiūra ir remontu Jūrininkų ligoninėje užsiimantis Raimondas Žukas.

Statistika negailestinga; kas antra mirtis Lietuvoje įvyksta dėl kraujotakos sistemos ligų, kasmet šalyje miršta 23 tūkst. žmonių. Liūdna, jog mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį. Beveik 30 proc. neįgalumo ir apie 20 proc. visų apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose lemia širdies ir kraujagyslių ligos.