Žydrūnas Vičinskas narplioja Mato Pretorijaus palikimą

Šiuo darbu jis ne tik garsina Klaipėdos vardą Lietuvoje ir už jos ribų, bet prisideda prie gilesnio baltiškos kultūros pažinimo.

Kas pasikeistų, jei laimėtumėte "Švyturio" Klaipėdos ateities" stipendiją?

Ši stipendija užtikrintų sėkmingą tolimesnį mano mokslinių tyrimų vykdymą bei sklaidą. Svarbu, jog materialinis paskatinimas leistų atliekamą analizę plačiau pristatyti tarptautiniu mastu. Žinia, kelionės, dalyvio mokesčiai į prestižines, dažniausiai užsienio universitetuose vykstančias, konferencijas yra dideli. Papildomos lėšos taip pat reikalingos planuojamai stažuotei užsienio archyve: ieškant naujos medžiagos tyrimams, keliant mokslinę kvalifikaciją.

Mokausi dieninėse doktorantūros studijose, o tai reiškia, jog neturiu galimybės dirbti papildomai. Disertacijos ruošimas savaime yra sunkus bei daug laiko reikalaujantis darbas. Mano nuomone, tobulame pasaulyje doktorantas privalėtų visą studijų laiką skirti tyrimams. Tačiau pasaulis niekuomet nebuvo ir dabar nėra tobulas. Šiandien doktorantai taip pat dažnai dirba papildomą, kartais su studijomis nesusijusį darbą arba net kelis. Manau, kad dėl to nukenčia studijų kokybė. Todėl jau daugiau nei dvejus metus esu susikoncentravęs vien į mokymąsi. Atrodo, jog tokios pastangos duoda vaisų, nors atsidėjus mokslui nukenčia materialiniai dalykai.

Aš moksliukas - manęs nepamatysite televizijos ekrane arba profesionalioje scenoje, neišgirsite radijuje, o "Facebook" tinkle man iš paskos nesekioja minios gerbėjų. Todėl buvau įsitikinęs, kad Klaipėdos bendruomenė balsuoti už mane neskubės, mat esu negirdėtas mokslinčius. Džiaugiuosi klydęs. Nuoširdžiai sakau, kad esu sužavėtas bei nustebintas, jog tokia didelė grupė pažįstamų ir nepažįstamų žmonių palaikė mano kandidatūrą. Dėkoju visiems! Bei viliuosi, jog toks rezultatas rodo ir stereotipinio mąstymo lūžį, kad terminai "talentas" arba "talentingas žmogus" gali asocijuotis vien tiktai su meniniais gabumais.

Kaip jūsų gyvenime atsirado etnologija?

Aš myliu Lietuvą ir jos kultūrą. Etnologiją universitete studijavau, nes mokykloje domėjausi Lietuvos ir pasaulio istorija, ypač senųjų civilizacijų kultūros laimėjimais. 2012-aisiais Klaipėdos universitete baigiau lietuvių filologijos ir etnologijos bakalauro studijas. Vėliau čia įgijau antrosios pakopos - baltų filologijos - akademinį kvalifikacinį laipsnį. Mane visada labiausiai domina ne kultūrinių procesų chronologija, o kontekstas - vienokio ar kitokio reiškinio priežastys-pretekstas - eiga - rezultatai. Ko gero, dėl to nuo pat pirmųjų studijų metų aktyviai gilinausi į etnologines disciplinas.

Planuojate nustatyti Mato Pretorijaus užrašytos mitinės medžiagos patikimumą? Kodėl pasirinkote tokią temą?

Šitoje vietoje yra tinkamas metas nukelti kepurę prieš savo mokytoją, profesorių Rimantą Balsį. Be jo paramos nei bakalauro, nei magistro, nei doktorantūros darbas nebūtų toks įdomus bei efektyvus. Jis mane supažindino su senosios baltų religijos ir mitologijos tyrimų problemomis bei pasiūlė imtis gana sudėtingo, bet svarbaus senųjų rašytinių šaltinių mitinės informacijos patikros proceso. Todėl šiandien tyrinėju Mato Pretorijaus rankraštyje "Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla" užfiksuotų baltiškos kilmės mitinių duomenų autentiškumą.

Analizuojant ikikrikščioniškąją baltų kultūrą iškyla ją fiksuojančios raštijos patikimumo klausimas. Baltų gentys neturėjo rašto, todėl visos žinios apie senąją sakralinę praktiką yra užrašytos svetimtaučių bei svetimą religiją išpažįstančių žmonių. O tai gali būti susiję su tendencingu informacijos perteikimu. Mato Pretorijaus užfiksuota mitologinė informacija yra ne kartą naudota XIX-XXI amžiaus mokslininkų, tyrusių baltišką kultūrą ir mitologiją, naudojama dabar bei greičiausiai bus naudojama ateityje. Dėl tos priežasties, nepaisant ankstesniųjų fragmentiškų bandymų, prasminga pamėginti įvertinti tai, kas aptartajame šaltinyje autentiška.

Visus iki šiol parengtus mokslinius straipsnius, kurie sudarys mano disertacijos pamatą, nemokamai galima peržiūrėti "Tautos mentoje". Tai - nekomercinis mitologo Dainiaus Razausko inicijuotas interneto tinklalapis, skirtas senosios baltų religijos, mitologijos, pasaulėvaizdžio tyrimams viešinti.

Aktyviai dalyvaujate respublikinėse bei tarptautinėse konferencijose, rašote mokslinius straipsnius, ar lieka laisvo laiko kitiems pomėgiams?

Aš save įsivaizduoju kaip klasikinį renesansinės dvasios humanitarą, todėl randu ką veikti. Laisvalaikiu piešiu, maketuoju tiek ant popieriaus, tiek skaitmeniniu būdu. Kol kas dar nepasisekė nutapyti damos su šermuonėliu, bet 2011 metais suprojektavau tuometinio Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto simboliką. Taip pat turiu potraukį rašyti savotišką verlibrą, kurį publikuoju prisidengęs slapyvardžiu internete. Mano svetainės beveik niekas neskaito, vadinasi, Lietuvos žmonės turi gerą literatūrinį skonį (šypsosi, - Autor. past.).

Teko girdėti, kad jums nesvetima ir savanorystė.

Taip, savanoriauju arba kaip nors kitaip prisidedu prie Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro organizuojamų renginių. Pavyzdžiui, 2013 metais savanoriavau centro ruošiamoje tradicinėje tarptautinėje vaikų ir jaunimo etninės kultūros stovykloje "Vėlungis". Parengiau edukacinius užsiėmimus, paremtus lietuvių liaudies folkloro pavyzdžiais. Pernai sukūriau menines užsklandas tarptautinio folkloro festivalio "Parbėg laivelis" "jomarko" bei didžiųjų koncertų scenografijai. O kartais per Užgavėnes persikūniju į pavasario šauklį Kanapinį. Pasižiūrėjus į mano stotą, akivaizdu, kad tam didelių pastangų nereikia.

Klaipėdos universiteto bendruomenė jus pristato kaip darbštų ir perspektyvų doktorantą. O kokie jūsų planai baigus doktorantūros studijas?

Esu kilęs iš nedidelio Žemaitijos miestelio Skuodo, ten tebegyvena mano tėvai Emilija ir Alfonsas, kurių rūpesčiu sėkmingai pabaigiau bakalauro ir magistro mokslus. Klaipėdoje gyvenu jau beveik dešimt metų. Ateityje norėčiau būti Klaipėdos dalimi, o talentą mokslui susieti su Klaipėdos universitetu. Deja, etnologija, kaip ir visi humanitariniai mokslai, Lietuvos aukštosiose mokyklose palaipsniui praranda anksčiau turėtas pozicijas. Kita vertus, lūžio arba perėjimo etapai visais laikais turėjo ne tik neigiamą, bet ir teigiamą pusę. Galvoju, jog būtent dabar yra tinkamiausias metas tvirtai parodyti sau bei kitiems, jog Klaipėdos universitetas nenori ir neturi prarasti susiformuoto autoriteto regione. Todėl viliuosi, kad šiandien "Švyturio" Klaipėdos ateities" stipendijos komisija atpažins nors ir simbolinę, tačiau reikšmingą galimybę palaikyti universiteto aplinką.