Žvejai spjovė į prarastus milijonus

"Baltlantos" kova dėl galimai prarastų pinigų prasidėjo prieš daugiau nei 5 metus. Žvejai prašyti atlyginti apie 8 mln. litų žalą nusprendė po to, kai Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bendrovės darbuotojai pagrįstai išteisinti dėl bandymo užvaldyti Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos biudžeto lėšas. Tokie kaltinimai buvo mesti 2007 m. pradžioje - esą apgaule siekdami gauti 8 mln. litų už laivo "Kiras-1" supjaustymą ir atidavimą į metalo laužą verslininkai laivo žvejybos žurnale suklastojo duomenis apie žvejybos veiklą ir esą žvejojusių kapitonų parašus. Tačiau "Baltlantos" darbuotojai vėliau buvo visiškai išteisinti.

Bendrovė tuomet kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė, kad valstybė atlygintų 8 mln. litų turtinę ir 2 mln. litų neturtinę žalą, kuri esą buvo patirta dėl prarastos galimybės gauti finansinę paramą iš ES struktūrinių fondų. Neva Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) laiku nesiėmė visų įmanomų priemonių, siekdama užtikrinti, kad "Baltlanta" gautų paramą, jei tik bus nuspręsta, kad ji visgi atitinka kriterijus.

Pirmos instancijos teismas palaikė tokius argumentus ir iš valstybės, atstovaujamos ŽŪM, priteisė bendrovei 8 mln. litų turtinei žalai atlyginti. Tačiau atsakovai pasinaudojo savo teise ir padavė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pastarasis savo ruožtu bylą praėjusių metų pabaigoje grąžino nagrinėti iš naujo.

Bendrovei teismuose atstovavusi advokatė Ona Gailiuvienė "Vakarų ekspresui" sakė, jog bylai grįžus atgal į VAAT buvo priimtas sprendimas nutraukti bylinėjimąsi.

"Pasikeitė "Baltlantos" akcininkai ir jie atsisakė pareikšto ieškinio, bylinėjimosi netęs. Tokia jų prerogatyva. Ieškinio galima atsisakyti ir be priežasties. Nauji bendrovės vadovai nebenori kovoti su savo valstybe ir eikvoti savo laiko bei lėšų", - sakė advokatė.