Žvejai Naujuosius pasitinka jausdami didžiulę įtampą

Pagal dabar galiojantį Žuvininkystės įstatymą, vienas ūkio subjektas gali turėti teisę į ne daugiau nei 40 proc. Lietuvai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje.

Manoma, jog toks teisinis reguliavimas sudaro išskirtines sąlygas dviem ūkio subjektams gauti maksimalią beveik 69 proc. šprotų ir 66 proc. strimelių kvotą. Įvertinus tai, kad 6 proc. šprotų ir 13 proc. strimelių kvotos neskirstoma ir paliekama rezerve, likusiems 17 ūkio subjektų paskirstoma atitinkamai 25 proc. šprotų ir 21 proc. strimelių. Tik tokį kiekį atviroje Baltijoje gaudo 28 iš 32 laivų.

Kvotų skirstymo komisijos sprendimas jau apskųstas teismui. Kai kurių žvejų manymu, jeigu teismas priims skundą, gali būti stabdoma žvejyba.

"Teismas nieko nepadarys. Galime diskutuoti, ar įstatymas geras, ar blogas, bet niekas negali nesilaikyti įstatymo. Dabar Seime pradėta įstatymo keitimo procedūra. Jeigu įstatymas būtų pakeistas, leistina koncentracija būtų ne 40, o 20 proc., tada iš tų, kas gavo per daug kvotos, ta dalis būtų atimta. Tačiau kitiems ji nebūtų perskirstoma, o parduodama aukcione", - sakė B. Markauskas.

Nerimą dar labiau sustiprino tai, kad trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas jau svarstė naujų Žuvininkystės įstatymo pataisų projektą.

Nori "socialinio teisingumo"

"Praėjusios kadencijos parlamentarai atmetė analogiškas įstatymo pataisas, siūlytas konkretaus, konkuruojančio ūkio subjekto, nes suprato, kad toks žvejybos ribojimas, kai efektyviai dirbančioms įmonėms dirbtinai neleidžiama gaudyti tiek žuvų, kiek realiai yra galimybių, atsižvelgiant į gamtos išteklių apsaugą ir įmonės pajėgumą, pažeidžia elementarią logiką ir nereiškia nieko kito kaip tik neteisėtą turto nusavinimą.

Manome, kad dabar, prisidengiant šventiniu laikotarpiu, tiesiog norima kuo greičiau palaiminti aiškioms interesų grupėms palankius pakeitimus, kurių tikslas - verslo dalies nusavinimas ir perskirstymas konkurentams", - teigė Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos "Baltijos žvejas" pirmininkas Algirdas Aušra.

Anot jo, numatyti pakeitimai iš esmės žlugdys žvejyba užsiimančias įmones, valstybė prarastų pajamas, o darbuotojai - darbo vietas.

Tuo metu Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys" pirmininkas Artūras Maželis tvirtina, neva likusios įmonės nenori nieko atimti iš anų dviejų, tik susigrąžinti tą kvotų kiekį, kuris joms priklausė iki 2013 metų.

Pasak jo, kadangi dviem žvejybos įmonėms tenka apie 70 proc. kvotų, likusios yra pasmerktos žlugti. Minėta pataisa esą reikalinga tam, kad būtų atkurtas socialinis teisingumas.

Ką turi daryti ministerija?

"Ką dabar turi daryti ministerija, jeigu vieni Baltijos jūros žvejai galvoja, kad turi būti taip, o kiti - kad kitaip? Aš, kaip ministras, negaliu būti vienoje kurioje nors pusėje. Mes padarysime viską, ko žvejams reikia, bet svarbiausia, kad tai tiktų ir vieniems, ir kitiems. Sąžiningai sakau, nežinau, ką daryti. Priimamas vienas sprendimas, rengiamos demonstracijos, kitas - vėl demonstracijos, prasideda teismai", - sakė B. Markauskas.

Pasak jo, nežinia, kodėl pasiūlyta koncentraciją mažinti iki 20 proc. Jokie skaičiavimai neatlikti, yra tik emocijų kamuolys.

"Pasirašiau, kad nauja pataisa būtų svarstoma. Manau, reikėtų derėtis. Tos dvi įmonės, "Banginis" ir "Baltijos šprotai", turi 62 ir 64 proc. Šiemet Lietuvai skirtos didesnės strimelių ir šprotų kvotos. Manyčiau, kad, sumažinus koncentraciją nuo 40 iki 30 proc., tos dvi įmonės labai nenukentėtų ir kitoms būtų šioks toks pliusas.

Dabar pateikta pataisa riboti iki 20 proc., Seime vyks diskusijos ir bus priimtas politinis, o ne Žemės ūkio ministerijos sprendimas. Beje, yra byla Europos Sąjungos Teisingumo teisme. Galėtume nuspręsti laukti to teismo sprendimo, tačiau jis gali būti geriausiu atveju po dvejų metų ir neaišku, ką jis pasakys. O žvejoti reikia šiandien. Bandžiau stabdyti ir seną įstatymą, ir kvotų skirstymą, pasirodo, per daug ėmiausi iniciatyvos, nes pagal procedūras to negaliu daryti", - aiškino ministras.

Valdininkai nesuvaldė

Pasak jo, planuota naują pataisą svarstyti sausio 4-ąją, bet nuspręsta labiau įsigilinti, prašyti ekspertų išvadų. Dabar reikšmės, ar įstatymas bus pakeistas kitų metų kovą ar balandį, neturi, nes kvotos bus tiesiog paimtos iš tų, kuriems buvo skirta per daug. B. Markausko teigimu, tai, kad nebus skubama, tenkina abi puses.

"Negalima nuspręsti pagal oro temperatūrą, kad buvo 40 proc., o dabar bus 20 proc. Yra labai daug niuansų. Ir viena, ir kita pusė turi savo argumentų, bet ne visada iš tikrųjų yra taip, kaip jos bando pavaizduoti.

Reikia pripažinti, kad tai ir ministerijos problema. Nei Žuvininkystės departamentas, nei Žuvininkystės tarnyba nesuvaldė situacijos. Dar blogiau - prisidėjo prie jos sukūrimo", - kalbėjo ministras.