Žvejai ir sportininkai nepasidalija vietos prie molo

Atrodytų, lygioje vietoje kilo konfliktas Melnragėje prie takelio, vedančio šiaurinio molo link, atsiradus sportininkų jūriniams konteineriams. Priekrantės žvejai klausia, kodėl jiems leista pasistatyti statinius, o žvejams rūkyklėlę prieš dvejus metus - ne. Gavę žvejų skundą aplinkosaugininkai atlieka tyrimą, ar buvo galima statyti tuos konteinerius, ar ne, o išvadų kol kas neskelbia. Žmonės nesupranta, koks čia tyrimas gali būti - arba galima, arba - ne.

Tuos konteinerius pasistatė Klaipėdos krašto vandens sporto asociacija. Žvejai baiminasi, kad jiems netektų atsakyti už neva asociacijos nukastą kopą. Beje, pasirodo, ta teritorija kopose priklauso ne Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kaip daugelis mano, bet miesto Savivaldybei. Teritorija buvo gerokai apleista. Dabar ji sutvarkyta, čia vykdoma veikla - ir suaugusieji, ir vaikai sportuoja. Tai kodėl keliamos bangos vandens stiklinėje?

"Nieko statyti neleidome"

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija leidimą Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijai organizuoti vandens sporto renginius Melnragės paplūdimyje (šalia pastato Vėtros g. 8) nuo liepos 6 d. iki rugsėjo 30 d., nuo 10 iki 20 val., davė šiemet liepos 5 d. Administracijos direktorius Saulius Budinas patikino, kad Savivaldybė leidimo pasistatyti konteinerius tikrai nedavė. Ką galima daryti toje vietoje, ko - ne, reglamentuoja Pajūrio juostos įstatymas.

"Mes davėme leidimą tik vandens sporto veiklai. Nieko statyti neleidome, kartoju, tik išdavėme leidimą veiklai be jokių statinių. Jeigu neklystu, konteineriai yra pastatyti uosto rezervinėje teritorijoje. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai ten lankėsi, įvertino situaciją ir nurodė laiką, per kurį konteineriai turi būti nukelti", - aiškino S. Budinas.

"Esame gavę pranešimą ir Vyriausybės kanceliarijos įpareigojimą patikrinti. Dabar ir vyksta patikrinimas, išvadų iki galo dar nepadarėme. T. y. pirmines išvadas turime, bet dar norime apsispręsti iki galo", - sakė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas.

PASTATAS. Šiame pastate nuo senų laikų yra įsikūrę priekrantės žvejai. "TURTAS". Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos atstovų manymu, toks žvejų "turtas" pajūrio juostos nepuošia.

"Dabar turi bijoti, kad visą turtą areštuos už tai, kad norėjai plaukioti banglente? Kad norėjome vaikus mokyti plaukioti, dalintis džiaugsmu?" - klausia Marius Satkevičius, Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos pirmininkas.

Vieniems galima, kitiems - ne?

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininko Mindaugo Rimeikio manymu, laikinų statinių statymas toje vietoje prieštarauja Lietuvos pajūrio juostos įstatymui. Prieš dvejus metus žvejams nebuvo leista pasistatyti kopose rūkyklėlės, tos pačios, kuri stovėjo prie Pilies tilto, motyvuojant tuo, kad to neleidžia Pajūrio juostos įstatymas.

Pasak M. Rimeikio, išimčių - vieniems galima, kitiems ne - negali būti. Anot jo, čia galėtų ir žvejai civilizuotai pardavinėti šviežias žuvis, o ne plukdyti jas per visą uostą, rūkyti žuvis ar net kepti. Galėtų ir vaikai sportuoti, tik reikėtų jiems įrengti tinkamą infrastruktūrą. Anot jo, tada visiems norintiesiems turi būti leidžiama imtis kokios nors veiklos kopose, leisti statyti laikinus statinius.

"Viskas turi būti daroma civilizuotai, neturi būti lygesnių tarp lygių. Mes nebūtume kopų nenukasę. Toje aikštelėje būtume pastatę tokį patį jūrinį konteinerį, kad galėtume prekiauti šviežiomis žuvimis, ir rūkyklėlę", - kalbėjo jis.

Vėl kaltins žvejus?

Pastaruoju metu Baltijos jūros priekrantės žvejai verslininkai yra kaltinami įvairių Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymų pažeidimais ar jų nesilaikymu, pavyzdžiui, ruonių žudymu, nelegalia žvejyba, nuslėptais laimikiais, kopų ardymu ir kt. Neseniai feisbuke buvo ruonio nupjautomis galūnėmis nuotrauka ir komentuota, esą dėl to kalti žvejai. M. Rimeikis tvirtina, kad vasarą žvejai versline žvejyba neužsiima. Jie gali žvejoti tik iki 20 izobatos. "Pats birželį išplaukiau pasižiūrėti. Tas pats, kas eiti žiemą į kopas kaitintis saulėje. Žuvų nėra. Visi laukia rugsėjo 1 d. ir tada statys tinklus, - sakė jis.

M. Rimeikis baiminasi, kad po rugsėjo 30 d. Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos buvusios veiklos padariniai nebūtų traktuojami kaip žvejų verslininkų padaryta žala gamtai - kopa nukasta, šaltalankių krūmai išlaužyti ir t. t.

"Visi priekrantės žvejai verslininkai atsako už savo baro pajūrio ruožo teritoriją, ją tvarko, išveža šiukšles", - aiškino žvejų atstovas.

Pasistatė konteinerius žvejų vietoje

Sportininkų jūriniai konteineriai vieną dieną atsirado toje vietoje, kur žvejams duotas leidimas pasistatyti savo automobilius prieš išplaukiant į jūrą išmesti tinklus. M. Rimeikio teigimu, Savivaldybė davė leidimą organizuoti renginius paplūdimyje, pajūryje, o ne kopose. Turėjo būti pastatyti vienas ar du baseinai ir vaikai mokomi plaukti. Konteinerių statymas nebuvo suderintas nei su žvejybos barų savininkais, nei su banglenčių mokyklos atstovais, gražiai sutariančiais su priekrantės žvejais. Ant nukastos kopos esą pastatyti ir gultai.

KONTEINERIAI. Jie reikalingi sportininkams įrangai susidėti, nuo lietaus pasislėpti it t. t. Virginijos KESMINĖS nuotr.

Priekrantės žvejų atstovo žiniomis, Vyriausybės nurodymu situaciją turi aiškintis Žemės ūkio, Aplinkos apsaugos, Ūkio ministerijos, Klaipėdos savivaldybė ir pateikti savo išvadas.

Skundžia ir konkurentai

Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos pirmininkas M. Satkevičius sakė, kad konteineriai, kurie nemokamai, pasirašius bendradarbiavimo sutartį, buvo pasiskolinti iš menininkų, pastatyti laikinai. Jie reikalingi įrangai susidėti, nuo lietaus pasislėpti, filmus pažiūrėti ir t. t. Jiems atsiradus prasidėjo aiškinimai, kad Savivaldybė negalėjo to leisti ir t. t.

"Manau, kad skundžia ne tik žvejai, bet ir mūsų konkurentai. Toje vietoje nieko nebuvo kasta ir niekas nebuvo liesta, tik po konteinerių apačia pakištos plytos. Mes nusifotografavome teritoriją, kokia ji buvo prieš tai. Čia radome ir narkomanų švirkštų, ir šiukšlių. Mes viską sutvarkėme. Baigę sezoną vėl viską gražiai sutvarkysime. Patys žvejai išvažinėjo kopą, iškasė", - sakė Marius.

Sportininkų versija tokia: esą žvejai gauna pinigų, kad nieko nedarytų, nelegaliai meta tinklus ir yra nepatenkinti kaimynais, kurie mato, ką jie daro. Mariaus manymu, dėl to jie ir skundžiasi. Pasak jo, veiklos prie molo imtis nori ir vilniečiai. "Juk nieko blogo, kad žmonės džiaugiasi jūra, bangomis. Mes niekuo netrukdome žvejams. Vienas žvejas mus supranta, bet yra gal net 8 žvejų įmonės. Pats aš už tai, kad žvejyba neišnyktų. Melnragė turi turėti žvejų, nes joje nuo seno buvo žvejų kaimelis.

Galėtume visi taikiai sugyventi, tik reikėtų susėsti prie vieno stalo ir viską aptarti", - sakė M. Satkevičius.

"TURTAS". Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos atstovų manymu, toks žvejų "turtas" pajūrios juostos nepuošia.

Kodėl negalima?

Klaipėdos krašto vandens sporto asociacija registruota tik šiemet birželio 25 d. Pasak jos pirmininko, ji buvo įsteigta Germano Čepo, bandančio organizuoti vaikų vasaros stovyklą, tam, kad būtų suvienytos visos vandens sporto šakos. M. Satkevičius prisipažino, kad kol kas asociacija nėra veiksni, jos sąskaitoje pinigų nėra.

"Vaikų vasaros stovykla buvo mūsų pagrindinė mintis. Bet paaiškėjo, kad čia nieko negalima daryti. Užtat liko tik pavieniai asociacijos narių veiksmai. G. Čepas ėmėsi mokyti vaikus plaukti. Dešimt metų plaukioju banglentėmis. Kai tik prasidėjo veiksmas, barniai nesibaigė. Žvejai iškvietė gamtosaugininkus. Šie pirmą dieną pažiūrėjo - leidimas turimas, viskas gerai. Kitą dieną atvažiavo didesnė delegacija ir pareiškė, kad viskas blogai - konteinerių negali būti. Bet kodėl tada Karklėje, net draustinyje galima, Nidoje festivaliai vyksta ant jūros kranto. O mus iš karto bando apkrauti baudomis ir skandinti skolose. Labai gaila, kad pas mus viskas taip vyksta. Pasakytų, ką reikia pasitvarkyti, mes padarytume. Turėtume gauti patarimų, o ne atsakymą - negalima, ir viskas. Nežinau, gal reikėjo duoklę kam nors sumokėti. Bet juk mūsų veikla ne pelno siekianti", - aiškino Marius.

"Mes palaikėme idėją"

Artūras DRUNGILAS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius

Mes palaikėme tą idėją ir džiaugiamės, galėję prisidėti pirkdami reklamą. Apie 60 vaikų turėjo galimybę sportuoti, išmokti plaukti, valdyti plaukiojimo priemones. Ir ta paslauga buvo nemokama. Dėl galimybės sportuoti jūroje, problemų neįžvelgėme. Mums netrukdo nei sportininkai, nei vaikai. Teritorija, kur stovi konteineriai, tikrai ne mūsų, ji miesto, žvejų. Mes joje jokių darbų neatliekame.