Žmonės neapsisprendžia, ko nori Melnragės parke

Gyventojams pristatytas projektas atrodo patraukliai - vietoje esamų 1,2 m pločio takų norima įrengti naujus 3 m pločio takus šiaurės-pietų kryptimi, kurie sujungtų Pirmosios Melnragės paplūdimį ir pietuose esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Takuose vietos būtų ir moterims su vežimėliais, ir dviratininkams. Tikimasi įrengti ir 1,5 m pločio šalutinius pėsčiųjų takus.

Parke taip pat siūloma iš medienos įrengti vaikų žaidimo aikštelę - ratą sudarančias sūpynes, kurios naudojamos Čilėje ir Olandijoje. Norima suformuoti pievą, kurioje šeimos, atvykusios pailsėti, galėtų paiškylauti. Siūloma įrengti ir sporto aikštelę, skirtą žaisti futbolą ar krepšinį. Tačiau ar visa tai taps tikrove, spręs Savivaldybė.

"Jeigu bus pritarta siūlymui įrengti aikšteles, jos bus įtrauktos į projektą", - sakė architektas Vainius Pilkauskas.

Svečiai iš Kauno sulaukė klausimo ir dėl apžvalgos bokštelio. Vietos gyventojai šį objektą projekte matė kaip būtinybę, kad galėtų pasigrožėti uostamiesčio pajūrio horizontu. Alternatyva tokiam objektui numatyta - aukščiausiose parko vietose, kurios siekia 7 metrus, norima įrengti apžvalgos aikšteles.

Melnragiškius sužavėjo idėja pastatyti dviejų tipų informacinius stendus. Vieni suteiktų informacijos apie esančius augalus, kurių būtų išrinkta apie 10, o kiti - apie parke esančius objektus.

Visgi vietos gyventojus žavėjo ne visi pasiūlymai. Jei už šiaurinėje dalyje esančio šaltalankyno iškirtimą ir pušų pasodinimą priekaištų nebuvo, tai itin aršiai už esamo pušyno praretinimą pasisakė Klaipėdos universiteto dėstytojas Arvydas Urbis.

Jo teigimu, noras nukirsti kas antrą pušį ir suteikti galimybę kitoms augti iki 20 metrų pridarytų nuostolių, esą tokioje vietoje geriausiu atveju pušų aukštis turi siekti 16. Kitu atveju pušis gali išvartyti pajūryje siaučiantis vėjas.

Doktorantas turėjo pastabų ir tako įrengimo planui. Pasak jo, noras smėlį maišyti su grunto stabilizatoriumi gražus - tai būtų aktualu žiemą, nes sumažėtų rizika paslysti. Tačiau, jo manymu, po trejų metų tokie takai iširtų.

PAGEIDAVIMAS. Siūlymas takus daryti iš surišto smėlio gyventojams neįtiko. Dabar jie griežtai pasisako už medinių takų įrengimą. Redakcijos archyvo nuotr.

"Smėlio takų Kuršių nerijoje buvo atsisakyta. Tai brangus malonumas, kuris veikia trumpai. Gerus takus galima įrengti ir iš geros medienos - iš ąžuolo laikytų 15 metų. Tinka maumedis", - sakė A. Urbis.

Architektas V. Pilkauskas priminė, kad projektas prasidėjo nuo bendruomenės raginimų įrengti tik ne medinius takus, todėl iš susirinkusiųjų norėjo konkretumo. Jie beveik vienbalsiai nusprendė, kad architektai turėtų orientuotis tik į medinių takų įrengimą. Dabar tai bus siūloma ir Savivaldybei.

Ji parkui įrengti skyrė 274 tūkst. eurų. Papildomų lėšų tikimasi sulaukti iš Uosto direkcijos. Projektą numatyta įgyvendinti iki 2018 metų pabaigos.