Žalesnei Pempininkų aikštei - valdininkų veto

Su šiuo projektu susidūrę Savivaldybės tarnautojai savo ruožtu aiškina, kad jį rengę kauniečiai ne tik kad neįsigilino į klaipėdiečių įpročius, bet ir siūlė vadovautis nerealiais įkainiais.

Miesto politikai, paklausti, kaip jie vertina tokią situaciją, aiškina, kad dėl tokių dalykų turi spręsti specialistai. Politikams esą reikia kištis tik tada, jei anie neranda sutarimo.

Ką siūlė iš pradžių?

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad pirmoji rekonstrukcijos laukiančios Pempininkų aikštės vizija miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams buvo pristatyta dar pernai spalį. Konkursą paprastojo remonto darbų aprašui parengti laimėjusios kauniečių UAB "Želdynai" projektuotojai siūlė aikštėje mažinti kietų dangų plotą ir kurti daugiau žaliųjų zonų.

Įmonės direktorius Regimantas Pilkauskas tada dėstė, kad "čia ne stadionas ir ne didelė mokykla, užtenka ir plačių takų žmonėms vaikščioti". Jis siūlė išardyti apie 1,5 tūkst. kv. m kietos aikštės dangos ir tą plotą užpylus juodžemiu užsėti veja, siūlė žaluma apsupti ir fontaną - priėjimą prie jo palikti tik iš vienos pusės, o kitur įrengti daugiamečių augalų gėlyną. Netoli fontano siūlyta statyti į vandenį pasuktus suolus su atramomis, įrengti dekoratyvinį apšvietimą. Žalumos siūlyta suteikti ir šalia stovinčiam pastatui - esą būtų galima prie jo pamatų pasodinti žemų krūmų ar gėlių. Taip pat siūlyta nukirsti tris senas tuopas, praretinti medžius palei Taikos prospektą, vietoj jų aikštės teritorijoje pasodinti ąžuoliukų.

Tada išklausius šiuos pasiūlymus Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda atkreipė dėmesį, jog nenumatyta įrengti vaikų žaidimo aikštelės. Komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila siūlė atsižvelgti į tai, kad "masė žmonių seniau eidavo įstrižai, tad reikia pagalvoti, kad per žolyną žmonės gali išminti taką". Jam antrino ir Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė: "Žinom žmonių įpročius. Net užsėjus naują veją numina kampą, tingi pusmetrį apeiti iš šono, o čia būtų dideli želdinių plotai ir tikrai kyla abejonių, ar žmonės eitų aplink, tiesiog ištryptų ir būtume priversti vėl tvarkyti."

Projektuotojai akcentavo, kad jei būtų pasirinktas "žalesnis" variantas, atsisakant apie 1,5 tūkst. kv. m kietos dangos, būtų galima sutaupyti net 120 tūkst. litų.

"Vakarų eksprese" ir portale VE.lt paskelbus apie šią diskusiją bei skaitytojų paklausus, ar jie pritaria idėjai Pempininkų aikštėje suformuoti naujus žaliuosius sklypus, net 70 proc. atsakiusiųjų palaikė šį siūlymą.

Koks rezultatas?

Neseniai "Vakarų ekspresas" sulaukė R. Pilkausko ir Vainiaus Pilkausko laiško, kuriuo jie sakė norintis paaiškinti klaipėdiečiams, kodėl galutinis Pempininkų aikštės sutvarkymo projektas nelabai kuo skirsis nuo dabartinio jo vaizdo.

"Lietuvos miestuose ir miesteliuose daug kur remontuojamos senosios aikštės, skverai, tačiau beveik niekur nesiekiama pertvarkyti primityvų, dažnai skersų, išilgų ir įstrižų takų suskaidytą planą, nebandoma pagerinti aikštės ar skvero erdvės, pritaikyti juos nūdienos naudojimo ir grožio poreikiams, sumažinti remonto darbų ir vėlesnės priežiūros išlaidas. Laimėję Pempininkų aikštės paprastojo remonto aprašo paslaugų pirkimo konkursą įžvelgėme galimybę šia proga pagerinti aikštės planą - remonto aprašas mums buvo tik šalutinis uždavinys. Pirmieji bendradarbiavimo su užsakovais žingsniai tarytum nieko blogo nežadėjo. Projektiniai pasiūlymai buvo parengti atsižvelgiant į beveik visus užsakovo reikalavimus. Neįvykdytas tik vienas - nenumatyta naujų gėlinių arba, kitaip tariant, gelžbetoninių dėžių gėlėms auginti. Į šį priekaištą atsakėme, kad tokie elementai Pempininkų aikštei visiškai nereikalingi, nes suradome būdų, kaip padidinti dirvoje augančių augalų plotus, taip pat - ir gėlių. Atrodė, kad toks paaiškinimas visus įtikino", - rašo projektuotojai.

Atsakydami į baimes, kad įkurtos vejos ateityje gali būti "išvagotos "nelegalių" takelių", jie tvirtina, kad "geriau jau kai kur išmintas žolynas, negu ištisinė betono danga".

Projektuotojai tvirtina, kad siūlyti daugiamečių gėlių gėlynai prie vandens baseino su fontanu ir vėtrungėmis būtų pabrėžę jų svarbą ir atgaivinę betono aikštę.

"Skirtingu metu žydinčios ir ilgai žaliuojančios daugiametės gėlės nereikalauja nuolatinės priežiūros, nes bent keletą metų nereikia jų persodinti. Tai leistų sutaupyti aikštės priežiūros išlaidas, palyginti su vienmetėmis gėlėmis, kurios pastaruoju metu tapo madingos miestų želdynuose. Ekologija moko, kad bet kurį žemės sklypą susmulkinus takais ar keliais, sumenkinama jo gamtinė vertė. Stambesni ir vientisesni gamtiniai vienetai yra patvaresni ir produktyvesni. Didesnis augalų bendrijos sklypas yra vertingesnis už daug mažų sklypelių, nors jų bendras plotas toks pat. Todėl projekte siūloma atsisakyti kai kurių takų ir apjungti vejos plotus", - akcentavo R. Pilkauskas.

Pagal jo siūlytą projektą grindinio bei želdinių plotai būtų beveik vienodi, o aikštės rekonstrukcijos darbų kaina esą sumažėtų beveik 20 proc.

Visgi, anot projektuotojų, surasti duomenys apie fontano vėtrungių autorių - 2010-aisiais mirusį dailininką-graverį Henriką Urbaitį - turbūt yra vienintelis naudingas darbas Klaipėdai, nes "parengtas Pempininkų aikštės sutvarkymo projektas paskutinėmis dienomis iki atiduodant jį užsakovams, buvo suniokotas".

Projektuotojai laiške dėstė, kad elektroniniu paštu gavo vieną po kito raštus iš užsakovų, kuriuose buvo reikalaujama "palikti visus žaliosiose zonose esančius pėsčiųjų takus", nes "šįkart nerizikuosime keisti žmonių įpročių". Projektuotojų nuomone, šių takų reikšmė yra ne funkcinė, o tik dekoratyvinė, nes dauguma jų "iš niekur į niekur neveda".

"Miesto tvarkymo skyriaus specialistės uždraudė sodinti žemus krūmus netoli pastato pamato, o taip pat ir suolų užnugariuose. Mūsų nuomone, žemi krūmai prie pastato sienos sudaro alsuojantį nuogrindą ir tuo pačiu papuošia pastatą, o krūmai suolų užnugariuose sudaro jaukumą sėdintiems ant suolo. Apskritai krūmynų reikšmė skveruose - didžiulė, nes jie formuoja erdves, apsaugo nuo vėjų ir tarsi maži miškeliai, sudaro prieglobstį smulkiajai gyvūnijai, ypač mažiesiems paukščiams. Gėles sodinti užsakovo atstovės reikalavo trikampiuose žemės ploteliuose šalia automobilių stovėjimo aikštelės. Mūsų nuomone, spalvingas gėles nedera sodinti prie automobilių ratų. Jos labiau tinka arčiau vandens baseino su fontanu ir vėtrungėmis. Pagaliau užsakovo atstovės pareikalavo nukirsti visas keturias projekte išsaugojamas maždaug 9 m aukščio liepas ir jų vieton pasodinti sidabrinių klevų ir sidabrinę dygiąją eglę už 2000 Lt. Autorių nuomone, dygioji eglė šalia vėtrungių, kaip antra vertikalė, sudarys nepageidaujamą konkurenciją pagrindiniam aikštės akcentui - vėtrungėms, o jos paskirtis kaip Kalėdų eglutės yra banali", - rašo projektuotojai.

Jie konstatuoja supratę, kad "šiuolaikinės kraštovaizdžio architektūros principai Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojams yra nepriimtini", tad projektavimo terminui baigiantis ir nebelikus laiko diskusijoms nusprendė patenkinti visus užsakovų reikalavimus.

"Miestų aikštės ir skverai yra ne vien tam, kad juos kuo greičiau pereitume. Jie yra mažas gamtos lopinėlis, kuriame žemė sugeria kritulius, o augantys augalai kvėpuoja ir gaivina orą, poilsio vietos, kuriose galime pabūti gamtoje, pasigrožėti ja, prisėsti ant suolo, susitikti ir pasikalbėti", - apgailestavo Pilkauskai.

"Vakarų ekspreso" pakalbintas R. Pilkauskas sakė stebėjęsis, kodėl Miesto tvarkymo skyriaus specialistės pageidavo padidinti kertamų medžių skaičių ir numatyti, kad vietoje jų turi būti sodinami tik brangūs, jau paaugę medžiai.

"Tokie medžiai turi problemų, kol įsitvirtina jų šaknys, jie žymiai blogiau adaptuojasi nei jauni medeliai. Juk ir pagyvenęs žmogus sunkiau adaptuojasi naujoje vietoje", - sakė pokalbininkas.

Jis tvirtino, kad jei spaudoje paviešinus šią istoriją miesto politikai ar patys valdininkai visgi sutiktų į Pempininkų aikštę įsileisti daugiau žalumos, atitinkamą projektą parengtų be papildomo užmokesčio, "vien iš pilietiškumo".

"Užsakovas gali reikalauti"

Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tvirtina, kad galutinis Pempininkų aikštės sutvarkymo projektas tikrai yra toks, kokio pageidavo ir politikai iš Miesto ūkio komiteto, ir įvairiausi Savivaldybės specialistai.

"Savo pastebėjimus ir pastabas reiškė ne tik Miesto tvarkymo skyrius, bet ir vyriausiasis miesto dailininkas, aplinkosaugininkai, urbanistai. Tai tikrai nėra vienos Šakalienės užgaidos. Jei nepasitikima mano kompetencija, tai tiek jau to, bet negi visi kiti Savivaldybės specialistai yra nekompetentingi? Pavyzdžiui, projektuotojai siūlė aplink fontaną beveik visur statyti gėlių klombas ir palikti tik vieną priėjimą. Tačiau net aš, labai mėgstanti gėles ir norinti, kad jų mieste būtų sodinama kuo daugiau, su tuo nesutikau, nes žmonės turi turėti galimybę iš visų pusių prieiti prie fontano, kurį ruošiamės atgaivinti", - sakė I. Šakalienė.

Anot jos, kauniečių projektuotojų teiginiai dėl pigesnių ir kokybiškesnių medžių atrodo nerealūs ne tik jai, bet ir kitiems Savivaldybės specialistams.

"Juk domimės ir kitų miestų, kitų šalių patirtimi. Be to, koks yra mūsų žmonių mentalitetas? Jei pasodinsi jauną, laibą medelį jį kaip mat nulauš. O kur dar psichologinis diskomfortas, kai vietoje nukirsto seno ligoto medžio pasodinamas tik mažas? Jau ir dabar sodinami 15 metų amžiaus medžiai kai kuriems miestiečiams atrodo per maži. Negi reikėtų laukti 50 metų kol užaugs medis? O gal kaip tik šiuo projektu bandyta proteguoti konkrečius Lietuvos medelynus?

Jei įžvelgiamas mūsų noras išlaidauti, tai kaip tik reikia pasakyti, jog paprašėme projektuojamus gėlynus sumažinti 50 kvadratinių metrų. Galutiniame projekto variante yra numatyti trys gėlynai, kurių bendras plotas - 336 kvadratiniai metrai. Tai - tikrai labai didelis plotas, paprastai mieste yra 50, 60 arba 100 kvadratinių metrų ploto gėlynai, išimtis yra nebent Atgimimo aikštė. Taigi, net norėdami apsodinti tokį plotą vienmetėmis gėlėmis tikrai negautume reikiamo finansavimo. Be to, pasidomėjau, kad projektuotojų siūlomos daugiametės gėlės yra gana senamadiškos ir žydi tik apie porą savaičių, tad nežinau, ar miestiečiai būtų patenkinti tokiomis. Tikrai yra patrauklesnių ir daugiamečių gėlių. Bet kokiu atveju, galutinis sprendimas, kokias gėles čia sodinti, bus priimtas tik gavus finansavimą", - sakė Savivaldybės tarnautoja.

Galiausiai, anot jos, jei miestas užsako projektą, tai jis turi teisę reikalauti, ką čia daryti.

"Juk, pavyzdžiui, "Uostamiesčio projektas" rengė Debreceno aikštės tvarkymo projektą ir tikrai sugebėjo suderinti ir savo vizijas, ir Savivaldybės specialistų bei politikų pageidavimus. Be to, tai yra tik tvarkymo aprašas, mes jį galėsime koreguoti atsižvelgdami į naujas pastabas ar skirtą finansavimą. Realius darbus Pempininkų aikštėje tikimės pradėti kitąmet, nes pirmiausia bus tvarkoma Debreceno aikštė", - sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Anot jos, dabartiniame projekte kietųjų dangų yra palikta 4 012 kv. m. Tai esą yra vis tiek mažiau nei dabar, nes vienoje vietoje šaligatvio sąskaita atsiras gėlynas. Antras iš trijų gėlynų yra suprojektuotas vietoje vieno žolyno.

Ji svarstė, kad Savivaldybės urbanistai tikriausiai neturi užtektinai pajėgumų, kad patys parengtų tokius projektus, nors pripažino, kad gal ir būtų ir paprasčiau, ir taupiau, jei projektuotų būtent jie.

Kiti prisidėjo

Vyriausiasis miesto dalininkas Mindaugas Petrulis patvirtino I. Šakalienės žodžius, kad ir jis žiūrėjo į Pempininkų aikštės sutvarkymo projektą, tačiau akcentavo, kad pernelyg nesikišo, nes užsakovas - Miesto tvarkymo skyrius.

"Jie numatydami projektavimo sąlygas tikriausiai atsižvelgė į galimą finansavimą, tad nieko čia daug neprifantazuosi. Lygiai tas pat ir dėl žaliųjų plotų kiekio - jie patys išmano, kiek jie turės išgalių juos prižiūrėti", - sakė M. Petrulis.

Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė taip pat patvirtino, kad dalyvavo svarstant projektinius pasiūlymus.

"Buvo gal net kokie trys pasitarimai, kuriuose dalyvavo ir Savivaldybės urbanistai, ir Miesto tvarkymo skyriaus atstovai. Man atrodė visai neblogai, kad norima didinti žaliųjų plotų kiekį, tačiau tam pastabų turėjo urbanistai, ragino atsižvelgti į jau susiformavusių žmonių srautų kryptis. Aš pati plano rengėjų teiravausi, ar jie nurodo realias siūlomų sodinti medžių kainas, nes, pavyzdžiui, jie minėjo, kad galima įsigyti medelį už 80 litų. Tačiau juk Aplinkos ministro įsakymu yra reglamentuota, kad mieste turi būti sodinami ne plonesni nei 5 centimetrų skersmens medžiai. Pati neseniai pirkau perpus už mane žemesnį medelį, praktiškai vytelę, už kurį sumokėjau 60 litų. Juk negalima rašyti nerealių sąmatų", - sakė D. Berankienė.

"Savivaldybės specialistai yra kompetentingi"

Audrius VAIŠVILA, Miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas
Buvo žadėta, kad po to, kai projektas bus pataisytas pagal komiteto posėdžio metu išsakytas pastabas, jis vėl bus pristatytas, tad kol kas nesidomėjau juo. Gali būti, kad paskui vyko kokie užkulisiniai nesutarimai tarp Savivaldybės specialistų ir projektuotojų. Tačiau nemanau, kad Savivaldybės specialistai gali būti kuo nors suinteresuoti, gal čia tiesiog dviejų vizijų kova. Juk ir Savivaldybės specialistai yra kompetentingi, tik tiek, kad jie negali patys projektuoti.
O kalbant apie brangius medžius, tai nemanau, kad neverta investuoti į grožį. Juk ir Mažvydo alėjos, ir Liepų ar Janonio gatvės pavyzdžiai rodo, kad jie puikiai prigyja ir gražiai atrodo. Gal projektuotojai patys yra suinteresuoti lietuviškais medžiais? Tačiau jei galutinis projektas bus kardinaliai priešingas tam, kuris pirmą kartą buvo pristatytas komitete, tikrai aiškinsimės, kodėl taip yra.

"Vienu specialistu remtis negali"

Artūras ŠULCAS, Klaipėdos vicemeras
Dėl tokių dalykų turi spręsti specialistai, o ne politikai. Jie pasisako tik tvirtindami detaliuosius, specialiuosius planus, jų koncepcijas. Manau, kad politikai turi kištis tik tada, kai specialistai neranda bendro sutarimo. Kaip pavyzdį galiu paminėti Reichstago rekonstrukcijos projektą, kai ir specialistai, ir visuomenė buvo pasidalinusi į dvi dalis - ar reikia jam stiklinio kupolo. Ir galutinį žodį tada tarė kancleris Helmutas Kolis.
Negali vadovautis vieno specialisto ar mokslininko nuomone. Štai, kad ir Donelaičio aikštės pavyzdys - vienas mokslininkas tvirtina, kad ten apie 90 procentų medžių yra kirstini, o kitas aiškina, kad visi jie sveiki ir turi augti toliau.
Bet kokiu atveju panagrinėsime šį atvejį, nors projekto autoriai iškart galėjo kreiptis į merą ar jo pavaduotojus. Pirmiausiai, be abejo, atlikę tai, kas buvo numatyta konkurso ir sutarties sąlygose.

Savo pastebėjimus ir pastabas reiškė ne tik Miesto tvarkymo skyrius, bet ir vyriausiasis miesto dailininkas, aplinkosaugininkai, urbanistai. Tai tikrai nėra vienos Šakalienės užgaidos. Jei nepasitikima mano kompetencija, tai tiek jau to, bet negi visi kiti Savivaldybės specialistai yra nekompetentingi?

Irena ŠAKALIENĖ, Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja