XXI amžiaus didmiestyje tebesišildoma krosnimis

Pasak Pušyno skersgatvio gyventojų, 1984-1985 metais namai, kuriuose jie gyvena, buvo pripažinti avarinės būklės. Planuota iš jų iškelti žmones į penkiaaukščius, tačiau tai nebuvo padaryta. Nepriklausomoje Lietuvoje butus juose leista privatizuoti ir iki šiol jie laikomi tinkamais gyventi.

"Dalis gyventojų didmiestyje turi kūrenti krosnis, kad galėtų patenkinti bent minimalius savo poreikius - tokius, kaip maisto gaminimas, šildymas ar elementari higiena. Įsirengti savo butuose patalpas sandėliavimui neturime galimybių, įsivesti dujas ne kiekvienas išgali, be to, kietuoju kuru šildytis ženkliai pigiau nei kitais būdais. Mes už naujoves, bet prieš lipimą per mūsų galvas", - rašoma gyventojų laiške redakcijai.

Pažeidžiami žmonių interesai

Keliuose namuose Pušyno skersgatvyje nėra rūsių, balkonų ar kitokių patalpų, tad žmonės tiesiog neturi kur laikyti daiktų. Namai Nr. 6, 8, 10 jau seni, vokiečių statyti 1923-1924 metais. "Aš miegu kambaryje, kur buvo arklidė", - sakė ponia Asta.

Gyventojai pasakojo, jog sandėliukai pastatyti apie 1960-1970 m. specialiai tam, kad juose būtų galima laikyti kietąjį kurą. Kai žmonės privatizavo tuos butus, sandėliukai jiems priskirti nebuvo.

Ponas Leonas turi visą antrą namo aukštą, tad jam priklauso keturi sandėliukai. Juose jis laiko ir savo darbo įrankius, medžiagas, tad baiminasi, kad jeigu juos nugriaus, patirs keblumų dėl darbo.

"Nežinau, kodėl trukdo tie sandėliukai. Vietoj jų mums po langais nori įrengti aikštelę, kad kažkas galėtų statytis mašinas. Kodėl mes turime dėl to patirti nepatogumų? Čia gyvena gal daugiau nei 10 šeimų, 40-50 žmonių interesai yra pažeidžiami. Mes pirkome tą būstą todėl, kad čia ramu. Mums leista sandėliukais naudotis, nes neturime kur laikyti nei malkų, nei dviračių, nei žoliapjovių", - sakė Leonas, viename iš tų butų gyvenantis nuo 1994 metų.

Žmonės iš Pušyno skersgatvio sako nebėgantys todėl, kad čia gyventi kainuoja pigiau.

Sutiktų nuomotis

Formaliai tie sandėliukai, arba malkinės, yra niekieno, t. y. bešeimininkiai. Apie numatytą jų griovimą gyventojams pranešta šiemet kovo 6 d. Ant durų buvo priklijuotas skelbimas, jog griovimas numatytas balandį arba gegužę, nes jie esantys avarinės būklės. Buvo ir grasinimas, kad jeigu neišsikraustys daiktų, šie būsią išgabenti į sąvartyną. Anot gyventojų, Savivaldybė pastatė juos prieš faktą, nebuvo jokių pokalbių su jais dėl sandėliukų poreikio.

Gyventojai nemano, kad problema bus išspręsta sandėliukus nugriovus. Tokiu atveju žmonės visus daiktus susidės tiesiog kiemuose, ir bus dar "gražiau".

"Jeigu jie būtų susitvarkę tuos sandėliukus, gal prie jų niekas ir nekibtų", - svarstė prekybos uosto rajono seniūnaitis Ruslanas Schneiderat.

"Metų metus gyventojai pagal galimybes aptvarko sandėliukus, uždengia stogus, padažo duris, tačiau, savaime suprantama, to nepakanka. Garantuojame tik viena, kad jie tikrai nėra apleisti, nenaudojami ar netvarkingi.

Vos prieš trejetą metų kolektyviai nusigriovėme priestatus, susitvarkėme šiukšles ir dabar tik vienintelis tualetas likęs, kurio mes patys mielai atsikratytume, tačiau tam būtina jį įrengti socialiniame būste. Nesirenka sandėliukuose nei vadinamieji bomžai, nei ten girtuokliaujama. Jei tai ir įvyksta, mes patys susitvarkome, o jei reikia, kviečiame ir policiją", - rašoma gyventojų laiške.

Žmonės sakė, kad jeigu jiems paliktų tuos sandėliukus, jie juos susiremontuotų, galvotų, kaip viską padaryti kompaktiškiau, kad yra pasirengę kartu su Savivaldybės atstovais spręsti tą problemą. Jie sutiktų mokėti ir kokį nors metinį mokestį, nuomoti. Suprantama, šiuo metu jie nenori dėti lėšų į sandėliukus, nes nėra tikri, kad negriaus.

"Sandėliukai mums gyvybiškai reikalingi. Kur aš turiu laikyti tris tonas briketų? Jeigu būtų garantija, kad juos mums palieka, mes tvarkytumėmės. Šiemet jau ketinome susiremontuoti stogą. Mes nebežinome, į ką reikia kreiptis, esame sutrikę", - kalbėjo žmonės.

Daugiau skaitykite rytdienos dienraštyje "Vakarų ekspresas"