XIII amžiaus namą eksponuos ten, kur ir atkasė

2017-06-29 10:01

Praėjusią vasarą uostamiesčio piliavietės šiaurinės kurtinos teritorijoje archeologų atkastą XIII amžiaus gyvenamąjį namą nuspręsta eksponuoti toje vietoje, kur jis ir buvo surastas.

"Pritariame architektams, kad tai yra istorinė vertybė, kurią reikėtų rodyti mūsų kartai. Ateities kartos galbūt atras dar ne vieną vertingą reliktą. O žvelgiant į šį radinį bus galima susidaryti vaizdą, kokia buvo tuometinio Klaipėdos gyventojo buitis", - po praėjusį penktadienį vykusio pasitarimo sakė miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.

Pasak jos, numatyta, kad baigiant šiaurinės kurtinos projektą bus suprojektuota ir tinkama erdvė šiam radiniui eksponuoti.

"Turi būti tinkamos laikymo sąlygos, užtikrintas reikiamas mikroklimatas, apšvietimas", - minėjo E. Mantulova.

Tiesa, eksponuoti paruoštą XIII a. namuką išvysime dar negreitai. Vien konservavimo procedūra gali užtrukti apie 4 metus. Tad numatyta, kad archeologai išrinks išlikusias pastato medines sienas, paruoš jas konservuoti, o po kelerių metų jis vėl bus sugrąžintas į piliavietę.

"Eksponuojant namuką toje vietoje, kur jis ir buvo atkastas, kartu dar bus rodoma keletas istorinių sluoksnių. Matysis išlikę pilies pamatų kontūrai, jau minėtas XIII amžiaus radinys, o virš jo - II pasaulinio karo metų pabūklo postamentas. Taigi žmonės vienoje vietoje matys tris istorinius sluoksnius", - minėjo E. Mantulova.

Uostamiesčio piliavietėje besidarbuojantys archeologai apie rastus pušinius XIII a. pastato rentinius pranešė pernai liepą. Klaipėdos universiteto Istorijos ir archeologijos katedros docentas daktaras Gintautas Zabiela teigė, kad aptiktas radinys - unikalus. Iki šiol istorikams nieko senesnio nepavyko rasti. Tad šis namas gali būti siejamas su pačia miesto pradžia.

Atradimas unikalus ir tuo, jog beveik 700 metų po žeme išbuvęs pastatas itin gerai išsilaikęs.

Teigiama, kad pastato plotas, siekiantis 16 kv. metrų, yra tipiškas viduramžiams. G. Zabielos teigimu, jo horizontali rentinė konstrukcija yra labiau baltiška, nes vokiečiai dažniau naudojo mišrias bei vertikalias konstrukcijas.

Apie radinių amžių buvo sprendžiama iš rastos kuršių, taip pat ir vokiškos keramikos, kuri siekia 1250-1275 metus.