Vitės bendruomenei - biurokratinės kliūtys

Pernai įsteigta bendruomenė pasirašė sutartį su Savivaldybe, nes jos administracijos direktorius Saulius Budinas tikino, kad jeigu bendruomenė savo lėšomis pasirengs teritorijos tvarkymo projektą, skirstant lėšas projektams, jai bus teikiamas prioritetas.

Šią bendruomenę remia uosto kompanijos, taip kompensuodamos dėl jų veiklos patiriamus nepatogumus, tad ji pasirengė 4 namų teritorijos sutvarkymo projektą, o ateityje bus tvarkomos ir kitų namų teritorijos. Tačiau paaiškėjo, kad, norint įgyvendinti šį projektą, reikia šiek tiek pakoreguoti 2013 m. patvirtintą 23 ha teritorijos, ribojamos Stadiono, Pušyno, Švyturio, Malūnininkų, Sportininkų bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, detalųjį planą (DP).

Tad bendruomenės atstovai su savo bėdomis vakar atkeliavo į miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetą. Tačiau pastarasis patarė kreiptis į Savivaldybės administraciją...

Ką nori daryti?

Minimai 4 namų teritorijai reikėtų 170 parkavimo vietų. Projektuotojams jau pavyko "surasti" 110.

Toje teritorijoje yra suskaičiuota 218 brandžių medžių, iš kurių 30 proc. reikėtų pašalinti, nes jie ligoti. Projektuotojų manymu, kadangi šalia tų gyvenamųjų namų yra didelė pramoninė teritorija, kurioje vyksta krova, daug medžių turi likti ir atlikti apsauginę funkciją.

Apleistoje teritorijoje stovi bešeimininkiai sandėliukai, kuriuose malkas laiko aplinkinių namų gyventojai (vienas turi net 5 sandėliukus). Juos norima nugriauti ir jų vietoje įrengti modernią krepšinio aikštelę. Teigiama, kad tai finansuoti apsiima AB "Klaipėdos nafta".

Kiemus norima sutvarkyti, ketinama įrengti bendruomenės sodą. Esančioje senoje slėptuvėje galėtų būti laikomi sodo įrankiai.

"Mūsų idėjos realios, tik reikia tam pinigų", - sako architektė Ramunė Staševičiūtė.

Keitimas ar koregavimas?

Komiteto posėdyje dalyvavęs miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika atkreipė dėmesį į tai, kad turint omenyje, jog bus griaunami pastatai, didinamas sklypas gyventojams ir įkuriama krepšinio aikštelė, tai gali būti traktuojama ne kaip DP korektūra, o jau kaip jo keitimas.

Keitimas - ilgai užtrunkantis procesas, o gyventojai skuba pasinaudoti krepšinio aikštelei skiriamais pinigais. Beje, kartais ir koregavimas trunka gana ilgai.

Kai kurių Savivaldybės atstovų manymu, kadangi ta teritorija yra susijusi su nemažos gyventojų dalies interesais, galbūt būtų naudingiau daryti DP keitimą, nes jo metu numatoma viešojo svarstymo procedūra.

Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas siūlė bendruomenei rengti tokį projektą, kurį leidžia DP ir stengtis panaudoti pinigus.

Pasak jo, vieniems gyventojams krepšinio aikštelė - gėris, kitiems - blogis, tas pats ir dėl parkavimo vietų.

Projektuotojams išsakyta pastaba, kad dviračių takai turi būti nenutrūkstantys ir dengiami asfalto danga. Jis patarė dėl parkavimo vietų tarp medžių pasitarti su Kelių policijos specialistais. Vyr. architekto manymu, reikėtų atsodinti tokį pat medžių skaičių, koks planuojamas iškirsti. Anot jo, krepšinio aikštelė kito namo, esančio už 7 metrų, gyventojams gali ir nepatikti. A. Mureika atkreipė dėmesį ir į tai, kad prie vaikų darželio pėsčiųjų takas turi būti ne metro pločio, o toks, kad dvi moterys su vaikų vežimėliais galėtų jame prasilenkti.

Bendruomenės atstovai tikino, kad su gyventojais vasario 10 d. šis projektas bus svarstomas jau trečią kartą. Jie mano, kad tiek įstatymus, tiek planus kuria žmonės, tad juos galima keisti, jeigu akivaizdu, kad galima ką nors padaryti geriau.