Vilnius pribaigs Klaipėdą?

"Vakarų ekspreso" kalbinti verslininkai, analitikai bei politikai skeptiškai vertina tokio scenarijaus galimybę. Teigiama, kad kiek mažesnės šiuo metu atrodo Šiaulių ir Panevėžio, bet ne uostamiesčio perspektyvos. O ir valstybei esą naudingiau, kai visi regionai plėtojasi tolygiai, harmoningai.

Juodasis pranašas?

Kai kurių ekspertų manymu, Vilnius, kaip ir kitos Rytų Europos sostinės, ir toliau trauks vis daugiau gyventojų iš regionų, tad jame sukuriama šalies ūkio produkcijos dalis tik didės.

Tyrimų bendrovės "Euromonitor International" vyresnysis miestų analitikas Kasparas Adomaitis mano, kad Vilnius turės "patraukti" visos šalies ekonomiką, pasiruošti didėsiančiam gyventojų skaičiui ir sukurti infrastruktūrą ateisiančiam verslui. Po 15 metų šio miesto ekonomika esą bus dvigubai didesnė nei šiandien.

Pasak šio eksperto, Rytų Europos miestai, o ypač sostinės, yra tų šalių ekonomikos varikliai ir auga greičiau nei kiti miestai ar juo labiau regionai. Jo manymu, ši tendencija ne tik išliks, bet ir intensyvės dėl sparčiai didėsiančio gyventojų skaičiaus ir jų pritraukiamo aukštos pridėtinės vertės verslo.

"Turi gerą potencialą"

Buvęs uostamiesčio meras, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius juokavo, kad, jeigu jau Lietuvai bus lemta tapti vieno miesto valstybe, tai ji būsianti Klaipėdos valstybė.

"Baikit juokauti su tokiomis prognozėmis, tokiomis fantasmagorijomis", - sakė jis.

"Aš įsivaizduoju, kad Klaipėda turi tikrai puikią perspektyvą, tik reikia ją parodyti. Vienoje ekonomikos konferencijoje uostamiestyje pasiūliau net 7 receptus, ką reikėtų daryti Klaipėdai. Esu įsitikinęs, kad šiam miestui galima įpūsti daugiau gyvybės, nes susidomėjimas juo, kaip uostamiesčiu, ir galimybe plėtoti Laisvąją ekonominę zoną - didžiulis. Susitikimų su danų ir švedų pramonininkais metu išgirdau apie jų norus perkelti savo verslą į Lietuvą. Pasaulis nestovi vietoje, viskas nuolatos keičiasi. Šiandien padidėję vidutiniai atlyginimai Azijoje verčia iš naujo galvoti, kur išsidėlioti savo gamybą. Ypač danai aktyviai ieško galimybių plėtoti savo gamybą mūsų šalyje. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad labai patogu pristatyti produktus, įvairias prekes jūra, kartais tam neprireikia nė paros, ir vartotojus galima pasiekti labai greitai. Tad reikia išnaudoti tokį potencialą", - savo ruožtu apie prognozes sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Jis įsitikinęs, kad jeigu Klaipėda padarys laiku namų darbus, turės labai gerą potencialą.

Pramonininkų vado manymu, Klaipėdai taip pat reikia galvoti apie tai, kas būtų atraktyvu, kaip privilioti daugiau turistų. Kalbantis su turizmo agentūrų atstovais jam susidarė įspūdis, kad kruiziniais laivais atplaukę turistai neturi ko pamatyti, kur nueiti, nes Klaipėda dar nėra išvysčiusi savo infrastruktūros. Pasak pokalbininko, šioje srityje klaipėdiečiai turėtų rimtai padirbėti.

R. Dargio nuomone, Vakarų regione galėtų būti neblogai vystomi atsinaujinančios energetikos objektai. Naudinga būtų ir Klaipėdos sinergija su Palanga. Pasak jo, jeigu būtų planuojamos teritorijos nuo Palangos Klaipėdos link, jeigu būtų įgyvendintas greito susijungimo su Palanga projektas, šis regionas, ko gero, būtų įdomus ne tik Lietuvos, bet ir aplinkinių valstybių gyventojams.

"Klaipėdoje tikrai yra ką veikti. Jokiu būdu negalima projektuoti vieno miesto Lietuvos. Tikrai tokios Lietuvos nebus. Galimybė, kad mūsų valstybė bus kelių miestų, kuriuose bus koncentruota pramonė ir ekonomika, žinoma, yra. Kai kurie regionai, jeigu laiku nepritrauks investicijų, paskui gali kentėti, nes nebus nei kam dirbti, nei kam plėtoti verslą", - sakė R. Dargis.

Lietuvą laiko trys drambliai

Klaipėdos merą Vytautą Grubliuską netgi šiek tiek supykdė tokia K. Adomaičio teorija. Anot jo, jeigu Klaipėda būtų sostinė, kaip Latvijoje ar kitose valstybėse, kuriose sostinės yra ir uostai, prielaidų K. Adomaičio scenarijui esą būtų nepalyginti daugiau.

"Tegu nesupyksta nė vienas kitas miestas, bet manau, kad Lietuva jau senokai gyvena turėdama tris sostines. Vilnių, kaip oficialiąją, formaliąją Lietuvos sostinę, Kauną - kaip laikinąją sostinę, ir Klaipėdą, kaip Lietuvos, jūrų valstybės, sostinę. Lietuva laikosi ant trijų dramblių, ketvirto ieškoti nebereikia. Kad Lietuvos ašimi taps Vilnius - Žiulio Verno romanų fantazijos", - kalbėjo V. Grubliauskas.

Meras Klaipėdą po 15 metų įsivaizduoja, kaip dinamišką, jaunatvišką miestą, konkuruojantį ne su Vilniumi ar Kaunu, o su uostais, esančiais į šiaurės rytus. Tai esą bus miestas, kuriame gausius turistų būrius trauks atstatyta senoji piliavietė. Meras tiki, kad tada jau bus puikiai išvystyta visa miesto socialinė infrastruktūra - pradedant teatrais, baseinais, baigiant klaipėdietišku "Disneilendu" vaikams.

O svarbiausia - uostamiestis esą išliks vienu pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių.

"Nenustebčiau, jeigu Klaipėda taptų Lietuvos ekonominio gyvenimo sostine. Ji šiandien turi tokių galimybių, kurių neturi sostinė. Klaipėdos miesto ir uosto plėtros ambicijos turi nepalyginti didesnį potencialą nei bet kuris kitas miestas Lietuvoje", - tvirtino meras.

V. Grubliauskas priminė, kad Jungtinės Karalystės akademinė bendruomenė Klaipėdoje ketina atidaryti jungtinį aukštųjų mokyklų filialą. Jo planas 2020 metais - 8 000 studentų.

"Tai bus tam tikras lūžis kalbant apie akademinio jaunimo grįžimą į Klaipėdą. Tada, manau, prasidės visiškai kitoks demografinės situacijos scenarijus. Vertinant situaciją optimistiškai, būtų galima sakyti, kad pirmieji studentai važiuos į Klaipėdą jau kitų metų rugsėjo 1 dieną. Jiems uostamiestyje reikės gyventi, tai turėtų išjudinti ir nekilnojamojo turto rinką, - kalbėjo Klaipėdos meras.

"Nereikia skųstis"

"Manau, vieno miesto vizija nepagrįsta. Dar galbūt abejočiau, jeigu Lietuva nebūtų jūrinė valstybė ir neturėtų uostamiesčio. Klaipėdoje vyksta toks didžiulis prekių, paslaugų judėjimas, kad sudėtinga apskritai Lietuvos ekonomikos veidą įsivaizduoti be jos", - sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.

Anot jo, tam tikrą neigiamą įspūdį daro gyventojų skaičiaus pagrindiniuose Lietuvos miestuose statistika. Tik Vilnius yra vis dar augantis, bent jau nemažėjantis miestas. O štai visi kiti miestai praranda gyventojus, ir, deja, Klaipėda čia taip pat yra ne išimtis. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje ji prarado bemaž 50 tūkst. žmonių. Tačiau tai esą nereiškia, kad tendencijos, aktualios tuo metu, kai mes įstojome į Europos Sąjungą ir praradome žmones dėl legalios migracijos ir legalių darbo paieškų, tęsis amžinai.

"Manau, artimiausioje ateityje šitie procesai turėtų prislopti. Tada gali iškilti miestų gyvybingumo klausimas - ką miestas gali pasiūlyti ne tik apie grįžimą galvojantiems savo tautiečiams, bet ir čia, šalies viduje, gyvenantiems žmonėms, svarstantiems apie savo darbo perspektyvą", - sakė G. Nausėda.

Šiuo metu nemaža dalis klaipėdiečių jau gyvena šalia Klaipėdos, bet naudojasi jos socialine infrastruktūra, dirba joje, tik miega ir mokesčius palieka kitur.

"Tokia situacija ateityje turėtų keistis. Turėtų būti rasti teisingi įplaukų į biudžetą, GPM skirstymo mechanizmai. Manau, kad ten, kur žmogus dirba, kur naudojasi socialine infrastruktūra, kur koncentruojasi didžiausia jo veiklos dalis, jis turėtų ir palikti savo mokesčius, o ne ten, kur tik miega", - sako V. Grubliauskas.

Anot jo, Klaipėda neblogai konkuruoja su Baltijos šalių ir Rusijos uostais nepaisant visų geopolitinių aplinkybių.

"Nereikia skųstis, manau, kad viskas juda tinkama linkme. Mėgstu aš tuos klaipėdiečius, nes pats toks esu. Paimsiu kada ir aš persikelsiu į Klaipėdą", - sakė G. Nausėda.

"Megapolio kelias ne toks perspektyvus"

Gitanas NAUSĖDA, SEB banko vyriausiasis ekonomistas
Problema ne ta, kad visa Lietuva taps Vilniumi, o ta, kad trys didieji jos miestai gali padidinti savo atotrūkį nuo kitų Lietuvos miestų ir regionų. Gyventojų skaičiaus atžvilgiu situacija šiuo metu yra palanki Vilniui, bet, manau, kad Klaipėda, kaip rimta Vilniaus konkurentė, tikrai turėtų išlikti. Kiek mažesnės šiuo metu atrodo Šiaulių ir Panevėžio perspektyvos, nors galbūt "Via Baltica" galėtų procesą juose šiek tiek pagyvinti. Kaunas, kaip tam tikras logistikos centras ir esantis tam tikroje geografinėje padėtyje, taip pat turi savo perspektyvą.
Viskas priklausys nuo to, ar artimiausius 10 ar 15 metų mes paliksime viską savieigai, ar vis dėlto kišimės į šitą procesą ir stengsimės labiau išlyginti atskirų Lietuvos regionų netolygumus ir atotrūkius. Galima ir Vilniaus augimą stabdyti per fiskalinę politiką, per didesnius gyventojų pajamų mokesčių nuskaitymus ir jų pervedimus į kitas savivaldybes. Apie tai dabar jau diskutuojama. Pagaliau yra ir regioninės plėtros politikos veiksnys.
Be jokios abejonės, antrasis kelias, kai visa šalis plėtojasi tolygiai, harmoningai, daug perspektyvesnis negu vieno megapolio kelias. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Latvijos patirtis rodo, kad atsiranda daug socialinių ir ekonominių problemų,jeigu vienas miestas ryškiai viešpatauja, o visi likusieji nustumti, jeigu ne į užribį, tai bent jau į antrąsias pozicijas.

"Klaipėda - Lietuvos ekonomikos plaučiai"

Arvydas VAITKUS, Uosto direkcijos generalinis direktorius
Kai pradedame lyginti miestus ir lygintis su sostine, neretai išlenda vienokie ar kitokie kompleksai. To neturėtų būti. Neretai vyrauja nuomonė, esą visa "grietinėlė" atitenka Vilniui, tačiau tai nėra visiška tiesa. Jeigu žiūrėsime į skaičius, Vilniaus miestui tenkanti surenkamo GPM dalis, palyginti su kitais miestais, yra labai nedidelė. Vertėtų ne žvalgytis į kitus miestus, o matyti tai, ką darome mes patys, kokių prioritetų turi mūsų miestas. Man, kaip klaipėdiečiui, žmogui, dirbančiam jūriniame sektoriuje, nė nekyla abejonių, kad Klaipėdą, uostą galima vadinti Lietuvos ekonomikos plaučiais bei savotišku šalies nepriklausomybės simboliu. Juk būtent Klaipėdoje pastatytas SGD terminalas, čia prisišvartavo SGD laivas-dujų saugykla "Independence" - Lietuvos energetinės nepriklausomybės garantas. Neabejotina ir uosto nauda Lietuvos ekonomikai. Šalies biudžetą uosto veikla kasmet vidutiniškai papildo 145 milijonais eurų, uostas tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijęs su 18 procentų BVP, o sugeneruojamų indukuotų darbo vietų skaičius viršija 180 tūkstančių. Be pajūrio Lietuva tikrai būtų kultūros, politikos bei ekonomikos požiūriu silpnesnė valstybė.

Jeigu Klaipėda padarys laiku namų darbus, turės labai gerą potencialą.

Robertas DARGIS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas