Vietoje susisiekimo alternatyvų - "omletas"

Pasak galimybių studijos rengėjų, pasiūlymai labiausiai susiję su darnaus judumo skatinimu mieste. Esą reikėtų siekti, kad miestiečiai mažiau naudotųsi savo automobiliais ir persėstų ant dviračių arba naudotųsi viešojo transporto paslaugomis.

Be siūlymų atnaujinti autobusų parką, vystyti magistralinėse gatvėse dviračių takus, nuskambėjo ir mintis ateityje dar labiau apmokestinti automobilių stovėjimą centrinėje miesto dalyje, o 5-12 klasių moksleiviams pamokas pradėti nuo 9 val. Mat tokiu atveju jie būtų skatinami naudotis viešuoju transportu ir rytais sumažėtų automobilių spūstys prie mokyklų.

Be to, esą reikėtų intensyvinti susisiekimą su priemiesčiais, nes esą dabar į kai kurias rajono teritorijas viešasis transportas važiuoja tik kas valandą.

"Jei nieko nebus daroma, iki 2030 metų gaišatys automobilių spūstyse padidės 40 procentų", - prognozavo galimybių studijos rengėjai.

Studijoje, be kita ko, pateikti siūlymai, kurių strateginiuose planuose numatytų gatvių nereikėtų skubėti tiesti. Tarp tokių minimas ir Šilutės pl. tęsinys už Jūrininkų prospekto iki kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė, ir Kauno gatvės tęsinys iki magistralinio kelio A13. Taip pat siūloma kol kas atsisakyti tiesti gatvę nuo Šiaurės prospekto iki planuojamo Kauno gatvės tęsinio bei neskubėti tiesti Tauralaukį su Liepų gatve jungsiančios gatvės. Tokių siūlymų argumentai panašūs - per dideli kaštai, o realios naudos - mažai.

Beje, studijoje teigiama, kad Bastionų tilto statyba susisiekimo sistemos požiūriu taip pat neduos jokios naudos. Esą šios priemonės įgyvendinimas sietinas su kitų socialinių, ekonominių ir miesto teritorijų plėtros prioritetų įgyvendinimu - kultūros paveldo apsauga, pėsčiųjų zonos centrinėje miesto dalyje formavimu ir pan.

Akcentuojama, kad ši galimybių studija buvo būtina, nes ji yra viena rengiamo miesto bendrojo plano sudedamųjų dalių. Tačiau joje pateikti sprendiniai - tik rekomendacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių neturi.

"Kodėl nėra suformuotų aiškių alternatyvų, kad politikai galėtų pasirinkti tinkamiausią? Dabar panašu, kad bendras planas bus rengiamas remiantis "omletu", nes viskas suplakta į vieną", - replikavo miesto Tarybos Kolegijos narys Simonas Gentvilas.

Jam antrindamas vicemeras Artūras Šulcas minėjo, kad jam susidarė įspūdis, jog siūlomi sprendiniai orientuoti į tai, kad mieste daugėtų transporto priemonių. Esą kaip kitaip traktuoti siūlymus platinti kai kurias gatves.

"Iš šios studijos neaišku, ko mes siekiame. Sumažinti ar padidinti transporto srautus? Nerandu esminių atsakymų", - atliktą darbą kritikavo A. Šulcas.

"Šioje studijoje tiesiog sudėliota tai, ką miestas yra ir pats numatęs strateginiuose planuose bei kituose dokumentuose, bet jūsų pačių aiškaus žodžio nesimato", - studijos rengėjams ir jos užsakovams - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai - kritikos negailėjo ir vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Studijoje numatyta, kad tam, jog būtų įgyvendinti visi iškelti tikslai, iki 2030 metų reikėtų skirti 284 mln. eurų.

"Metinis Klaipėdos biudžetas tėra 140 milijonų eurų, taigi per 15 metų reikėtų panaudoti dvejų metų miesto biudžetus, arba kitaip sakant - kas septintą eurą ateityje skirti susisiekimo plėtrai. Manau, tai yra per daug", - kalbėjo S. Gentvilas.

Studijos rengėjai priminė, kad kaštai gultų ne tik ant Savivaldybės pečių, esą galima tikėtis ir Europos Sąjungos fondų, ir valstybės finansavimo.

Savivaldybės atstovai žadėjo, kad alternatyvos bus plėtojamos miesto bendrojo plano koncepcijos vystymo metu.