Vieninga Europa tapo kliūtimi kaimynams

Vakar prie KlAP piketavo grupelė latvių - jie nepatenkinti tuo, kad kaimyninėje šalyje negali pasinaudoti uostamiesčio bendrovės paslaugomis, o jos autobusai mieliau veža orą nei latvį.

Tokia keista padėtis prieš kelerius metus susidarė dėl tarptautinių teisės aktų vykdymo: iš Klaipėdos į Rygą kursuojantys autobusai pakeliui Latvijoje gali išleisti keleivius, tačiau pervežimai iš vienos stotelės į kitą kaimyninėje šalyje draudžiami. Tad, pavyzdžiui, klaipėdiečiams išleidus keleivį Liepojoje iš ten į Rygą norintį nuvykti žmogų priimti į autobusą draudžiama.

Tai numato viena iš ES direktyvų. Šis reiškinys vadinamas kabotažiniais vežimais ir juos draudžiančiomis taisyklėmis siekiama apsaugoti vietos rinką nuo konkurentų iš kitos šalies - šiuo atveju Lietuvos vežėjai negali teikti vietinio susisiekimo paslaugų Latvijos teritorijoje.

Geriau važiuoja tušti

KlAP ėmus paisyti tokio draudimo dėl to nukentėjo Latvijos gyvenvietės, kuriose anksčiau sustodavo bendrovės autobusai. Tačiau keisčiausia yra tai, kad nuo lietuvių konkurencijos apsaugoti latviai į miestelius naujų maršrutų neorganizuoja ir tai argumentuoja labai paprastai - per brangu.

Ir nors autobusai pasienyje esančią Rucavą aplenkia jau ne vieneri metai, kaimynai atkakliai siekia susigrąžinti maršrutą, šią problemą reguliariai primindami nuo 2010-ųjų. Pernai abiejų valstybių gyventojai dėl to surengė piketą prie Klaipėdos rotušės, o vakar - prie KlAP.

"Iš Klaipėdos į Rygą važiuojantis autobusas nesustodamas pravažiuoja pro Rucavą, nors vietos gyventojai mielai juo pasinaudotų - iš miestelio į Latvijos sostinę ar Jelgavą dažnai vyksta studentai, tad jiems norint ten nuvykti neretai reikia važiuoti net keliais autobusais. Užsuktų autobusas iš Klaipėdos - problemos neliktų. O dabar jis pravažiuoja - nejau orą vežti geriau?" - kalbėjo į piketą atvykusi Rucavos kultūros namų vadovė Stanislava Skudikė.

Visą straipsnį skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" ketvirtadienio numeryje