Vėtrungių metai pasibaigė ir vėtrungių neliko

2014-aisiais buvo minima 170 metų sukaktis nuo tada, kai Klaipėdos burmistras Ernestas Vilhelmas Berbomas įvedė tvarką vėtrungėmis žymėti tam tikruose Kuršių marių plotuose galinčius žvejoti laivus. Manoma, kad būtent taip gimė unikali Kuršmarių žvejų vėtrungių tradicija. Po Antrojo pasaulinio karo ji nunyko ir autentiškų klaipėdietiškų vėtrungių neišliko.

Siekiant sugrąžinti šį vieną ryškiausių ir unikaliausių pamario krašto tapatumo ženklų 2014-ieji Klaipėdoje buvo paskelbti Vėtrungių metais. Reprezentacinėje uostamiesčio vietoje - Šiauriniame rage, po atviru dangumi, buvo įkurdinta vėtrungių alėja. Ant keturių modulių buvo iškelta po 5 meistrų sukurtas vėtrunges, pristatančias Klaipėdos miesto ir rajono, Neringos, Šilutės jūrinę simboliką.

Šiais metais Šiauriniame rage vėl išstatyti vėtrungių alėjos moduliai, tačiau vėtrungių ant jų nėra. Keletas modulių styro visiškai tušti, ant kitų iškabinta Klaipėdos - Lietuvos kultūros sostinės metų renginių programa.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio, tik Klaipėdos - Lietuvos kultūros sostinės - renginių reklamai šiais metais ir bus skirti moduliai, vėtrungės gi į savo vietas sugrįš tik kitais metais.

"Šiemet buvo priimtas sprendimas nemaišyti dviejų skirtingų dalykų. Už reklaminės informacijos viešinimą ant modulių atsakinga VšĮ "Klaipėdos šventės", kuri ir įsipareigojo organizuoti projekto "Klaipėda - Lietuvos kultūros sostinė" viešinimą.

Vėtrungės saugomos Etnokultūros centre, jos turėtų būti restauruojamos. Vėtrungių alėjoje jos vėl bus eksponuojamos kitais metais, nuo pavasario", - žadėjo N. Lendraitis.

"Klaipėdos švenčių" komunikacijos koordinatorė Živilė Putnienė patvirtino, jog šiuo metu ant modulių iškabinta Klaipėdos - Lietuvos kultūros sostinės renginių reklama iki spalio mėnesio.

"Ji dar bus papildyta, bus iškabinta programa iki metų galo. Ant modulių viršūnių bus iškeltos Klaipėdos spalvų vėliavėlės, kurias mums turi atsiųsti gamintojas. Vėliavėlės pakeis vėtrunges ne mūsų pageidavimu. Užsakėme jas, nes vėtrungės yra taisomos. Dar metų pradžioje buvo nuspręsta, kad jos nebus kabinamos", - teigė Ž. Putnienė.

Etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė patvirtino, jog vėtrungės šiuo metu išdalintos jas gaminusiems meistrams restauruoti.

"Vėtrungės kiekvienais metais restauruojamos, nes lauke stovi. Pernai jas labiau sugadino vėtra, tad meistrai dar jų nesutvarkė. Per daug ir neskubiname jų, nes vėtrungės sugrįš į alėją tik kitąmet. Šiais metais buvo nuspręsta, jog Šiauriniame rage bus pristatoma kultūros sostinės renginių reklama ir jai bus panaudoti vėtrungių alėjos moduliai.

Beje, vėtrungių alėjoje tik du moduliai buvo skirti Klaipėdai, kiti gi - Neringai ir Šilutei. Juose buvo skelbiama šių miestų informacija. Nonsensas būtų, jeigu dabar Neringos ar Šilutės vėtrungės puoštų stendus, kuriuose Klaipėdos - Lietuvos kultūros sostinės programa", - kalbėjo N. Sliužinskienė.

Be minimų modelių, 2014-aisiais kitapus upės, Pilies uostelyje, buvo iškelta ir originali "Džiazuojanti vėtrungė", sukurta Klaipėdos pilies džiazo festivalio 20-mečiui paminėti. Šį renginį organizuojančios Klaipėdos pilies džiazo festivalio asociacijos prezidentė Inga Grubliauskienė tuomet žadėjo, jog džiazuojančios vėtrungės bus statomos kasmet, bus kuriama jų alėja, tačiau iki šiol daugiau "džiazuojančių" vėtrungių neatsirado, o ir ta pati nė sykio nerestauruota, išbluko.

"Turėjome daug neplanuotų rūpesčių, tad vėtrungės liko antrame plane. Idėjos neišsižadame. Norisi, kad vėtrungės būtų kuriamos tuomet, kai yra proga. Galbūt festivalio 25-mečio proga vėl iškils", - sakė I. Grubliauskienė.

INFORMACIJA

Pamario žvejų XIX amžiuje pradėtos kurti ir naudoti vėtrungės nebuvo vien laivo puošybos ar navigacinis elementas. Neretai vėtrungė dar pavadinama savotiška jos savininko vizitine kortele, pasu. Ji būdavo suskirstyta į kelias dalis. Centrinėje - kaimo, iš kurio kilęs žvejys, ženklas. Priekinėje dalyje vaizduojami stichijų simboliai - strėlės, plunksnos. Priekinės dalies viršuje dažnai vaizduojamas namas. Aukščiausioje vėtrungės dalyje buvo įprasta vaizduoti religinius simbolius, gyvūnus, augalus, pilis, laivus.

Istoriografinė medžiaga patvirtina, kad dabartinei Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamai teritorijai buvo priskiriami 7 ženklai: Kopgalio (Smiltynės), Klaipėdos, Bomelsvitės, Valdiškosios Vitės (vok. Amstvitte), Smeltės, Lūžijos ir Stariškių.