Vėl nerimsta dėl atliekų

Klaipėdos rajono valdžia vis ieško būdų, kaip sutaupyti tvarkant atliekas.

Gargžduose susirinkusiems kelių regiono savivaldybių atstovams pasiūlymus pristatęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Liepinis tvirtino, jog Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo 2014-2020 metais plane ši Savivaldybė norėtų tam tikrų pakeitimų.

Pageidaujama, kad komunalinių atliekų bendrovės surinktas ir išrūšiuotas atliekas Savivaldybė savarankiškai galėtų vežti deginti į termofikacinę atliekų deginimo jėgainę "Fortum Klaipėda". Be to, norima, kad kompostavimo aikšteles bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles galėtų turėti ne tik Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), bet ir savivaldybės.

"Atrodo nelogiška - nors rūšiavimas vyksta jau čia, šiukšlės į "Fortum" patenka tik per Dumpių sąvartyną", - sakė V. Liepinis.

Posėdyje dalyvavę svečiai pridūrė, kad rajone ir mieste daugėja rūšiavimo konteinerių, o šiukšles rūšiuoti, manoma, pigiau galėtų ir kitos įmonės.

Iš esmės dabartinei tvarkai priešinamasi dėl Dumpių sąvartyno vartų mokesčio.

Šiuo metu rajono savivaldybė už vieną toną šiukšlių pakloja apie 39 eurus - kur kas daugiau nei anksčiau. Be to, rajono valdžią gąsdina planai mokestį dar didinti. Esą dalį išrūšiuotų šiukšlių vežant deginti tiesiai į "Fortum" būtų įmanoma sutaupyti nemokant vartų mokesčio.

Klaipėdos savivaldybei, kuriai priklauso didžioji dalis KRATC akcijų, pasitarime atstovavusiam vicemerui Artūrui Šulcui tokie pasiūlymai pasirodė kertantys bendradarbiavimo ir bendros regionų atliekų tvarkymo sistemos šaką. Esą tokie norai gali kirstis net su valstybės strategija.

"Suprantu, kad tikslas yra sutaupyti lėšų - kiekvienas rūšiuosime, deginsime, o kas liks, vešime į sąvartyną ir už mažesnį kiekį mokėsime mažesnį vartų mokestį. "Fortum" esame oficialiai užklausę, tačiau dabar yra žodinis atsakymas, kad KRATC turi mažiausią kainą, o kitiems teks mokėti daugiau", - aiškino vicemeras ir pridūrė, kad savivaldybės įsipareigojo "ministerijos primestai" atliekų rūšiavimo gamyklai ir "Fortum" atvežti atitinkamus atliekų kiekius, antraip tektų mokėti netesybas.

Kretingos merui Juozui Mažeikai tokie argumentai pasirodė keisti - esą negi savivaldybės įsipareigojo nemažinti šiukšlinimo.

"Tvirtinant dabartinį planą buvo padaryta labai brangiai kainavusi strateginių pasekmių vertinimo studija, kurioje įvertinti įvairūs scenarijai. Reikėtų eiti tuo pačiu keliu, atlikti panašų įvertinimą - kas būtų, jei būtų, ir paskaičiuoti. Negalima imti ir pakeisti regiono atliekų tvarkymo plano, kuris parengtas pagal valstybės strateginį planą - pakeitimai grandinėje turi atitikti. Jokiu būdu nesakome "ne", nes kas kelerius metus atliekamas monitoringas, pateikiamos ataskaitos ir, jei bus dalykų, kuriuos reikia keisti, tai ir reikės keisti", - aiškino A. Šulcas.

Kiek palankiau žvelgiama į rajono Savivaldybės norą perimti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles Gargžduose ir Vėžaičiuose. Esą gargždiškiams jas perėmus KRATC nebereikėtų mokėti dar po 4 eurus už atliekų toną. A. Šulcas patvirtino, jog šiuo metu įmanomas variantas aikšteles rajonui perduoti administruoti, tačiau apie visišką jų perėmimą bus galima šnekėti 2020 m. baigus galioti dabartiniam regiono atliekų tvarkymo planui.

Analogiškai žiūrima ir į kitų savivaldybių norą turėti balsą KRATC, kuriame jos teturi nuo 0,002 iki 6,08 proc. akcijų. Pasigirdo siūlymų KRATC valdyti vienoda balsų teise arba remtis kitų regionų modeliu. Anot A. Šulco, Savivaldybėms pareiškus norą neturėtų kilti bėdų pakeisti KRATC akcininkų sutartį dėl įmonės valdymo organų.

Susitikimo metu jokių sprendimų nebuvo priimta - Savivaldybių atstovai įpareigoti artimiausiu metu pateikti konkrečius pasiūlymus, kuriuos regiono galvos ir vertins.