Vasaros sezonas: keliame kartelę

VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (TIC) direktorė Romena Savickienė džiaugėsi, kad Klaipėdą šiemet aplankė rekordinis keleivių jūrų keltais skaičius - kruziniais laivais, kurie šiemet Klaipėdos uoste švartavosi 62 kartus, atvyko apie 55 tūkst. kruizinių turistų - beveik 68 proc. daugiau nei 2013 m.

Dėmesio centre - delfinai ir gintaras

Pasak R. Savickienės, džiugina tai, jog turistai pamažu atranda ne tik senamiestį, bet ir miesto muziejus. Itin didžiulio dėmesio sulaukė Jūrų muziejus ir delfinariumas, kuriuose iki rudens apsilankė beveik 406 tūkst. žmonių - pokalbininkės teigimu, už tokį žmonių antplūdį reikia dėkoti pagaliau sugrįžusiems delfinams.

"Jūrų muziejus ir delfinariumas konkurentų neturi ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje. Šiemet žymiai didesnio lankytojų skaičiaus sulaukė ir Mažosios Lietuvos istorijos, Kalvystės bei Pilies muziejai, dešimtadalį jų lankytojų skaičiaus sudarė kruizinių laivų turistai", - apibendrino TIC direktorė.

Daugiau nei 6 tūkstančių žmonių aplankė tik turistinio sezono pradžioje senamiestyje duris atvėrusį gintaro muziejų "Amber Queen". R. Savickienės teigimu, jis Klaipėdoje konkurentų neturi.

"Žmonės ten gali ne tik susipažinti su gintaru, jo apdirbimo technologijomis, bet ir įsigyti originalaus dizaino gintarinių suvenyrų. Jų pirkti iš prekybininkų Turgaus aikštėje turistai privengia, o "Amber Queen" ir "Autentic" parduotuvės išduoda ir sertifikatus, kad gintaras yra tikras", - sakė Klaipėdos TIC vadovė.

Daugėja netikrų gidų

Pasak R. Savickienės, kartais keblumų sukelia ir gidų darbas. Kadangi ekskursijos po miestą ar į artimiausius lankytinus objektus tarp turistų, ypač atplaukiančių kruizinėmis linijomis, populiarėja, atsiranda apsimetėlių gidų, kurie, neturėdami gido pažymėjimo, siūlosi vesti ekskursijas.

Vis dėlto kontroliuoti, ar grupei turistų apie Lietuvos uostamiestį pasakojantis asmuo yra baigęs specialius gidų kursus ir turi tai patvirtinantį pažymėjimą, yra sudėtinga - įsigyjant verslo liudijimą tokio pažymėjimo nereikia pateikti.

"Mes turime tik teisėtai dirbančių gidų sąrašą. Mūsų registre jų yra maždaug 200, visi jie yra baigę specialius kursus, kurie kainuoja tūkstantį litų. Kasmet paruošiame po 15-20 naujų gidų", - sakė R. Savickienė.

Anot jos, sudėtinga susekti netikrus gidus ir dėl to, kad Klaipėdoje ekskursijas gali rengti ir gidai iš kitų Lietuvos miestų ar net užsienio.

"Egzotiški" turistai

R. Savickienės teigimu, pastebėta, jog šiemet net 50 proc. išaugo turistų iš Olandijos skaičius, padaugėjo ir turistų iš Vokietijos, Švedijos, Danijos. Pokalbininkės nuomone, olandų gausą uostamiestyje galima paaiškinti tuo, kad šioje šalyje rengiamose turizmo parodose Klaipėda buvo pristatoma jau keletą metų.

Vis dėlto R. Savickienę nustebino ir Lietuvos uostamiestį atradę šveicarų turistai - šioje šalyje Klaipėda savęs iki šiol nereklamavo.

Tiesa, TIC vadovė pažymėjo, jog sumažėjo turistų iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos.

Panašiai kalba ir Palangos TIC direktoriaus pavaduotoja Egidija Smilingienė. Pasak jos, šiemet daugiausia kurorte poilsiavo lietuvių, rusų, vokiečių, baltarusių, latvių, lenkų, estų, skandinavų, tačiau sulaukta ir svečių iš tolimesnių šalių.

"Be mums jau įprastų rusų, baltarusių, latvių, šiemet sulaukėme ir turistų iš egzotiškų šalių, pavyzdžiui, Kamerūno, Brazilijos. Kaip jie mus atranda? Tikriausiai internetu, per pažįstamus", - svarstė E. Smilingienė.

Neringa vilioja paukščiais

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis akcentavo, jog trimis tūkstančiais sumažėjo automobilių skaičius iš Rusijos, tačiau net 10 tūkstančių išaugo iš Klaipėdos į Nidą keltais persikeliančių automobilių skaičius.

D. Jasaitis sako atkreipęs dėmesį ir į naują turistų kategoriją - paukščių stebėtojus.

"Tai savotiška kategorija, jų, pasirodo, Europoje yra didžiulė bendruomenė, net vyksta paukščių stebėjimo varžybos. Tai - gana turtingų žmonių pomėgis, nes technika, kurią jie naudoja, yra tikrai nepigi. Šiemet jau įrengėme keturias specialias paukščių stebėjimo vietas, dar įrengsime 5. Jei pavyktų sudominti juos atvykimu paukščių migravimo laikotarpiais, tai padėtų pailginti sezoną", - "Vakarų ekspresui" sakė D. Jasaitis.

Nidoje viešbutį valdančios įmonės vadovas Gytis Vaičikauskas teigė, jog rusų tautybės turistų sumažėjo, tačiau įtampos dėl politinių įvykių nejaučiama.

"Esame kurortas, stengiamės į politinius įvykius nesikišti. Yra įvairiausių žmonių, ir rusų, ir lietuvių. Taip, rusų sumažėjo, bet kas jų vietą užims, sunku pasakyti. Tai buvo patogi kaimynystė, pro mus pravažiuodavo, stabtelėdavo papietauti, pernakvoti", - kalbėjo verslininkas.

Neįprasti orai

Pasak D. Jasaičio, šiemet vasaros sezonas buvo neįprastas dėl orų. "Sezonas prasidėjo gegužės mėnesį, birželį baigėsi, paskui vėl prasidėjo liepą", - juokėsi Neringos meras.

Jam antrino ir G. Vaičikauskas. Pasak jo, šiemet gausesnio turistų antplūdžio sulaukta jau gegužės pradžioje, mat jau tada buvo gražus oras.

"Užsienio turistai, ypač vyresnio amžiaus, pradeda orientuotis į ankstyvą sezoną, nes liepą, rugpjūtį jiems čia galbūt yra daugiau šurmulio. Jei kalbėtume apie finansinę pusę, šie metai nuo 2013-ųjų ar 2012 metų praktiškai nesiskiria", - sakė G. Vaičikauskas.

Vis dėlto, verslininko teigimu, Neringoje itin jaučiama orų ir sezoniškumo įtaka poilsiautojų skaičiui - dar nesušilus ar vos atvėsus orams Neringa ištuštėja, o dauguma apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų savininkų tedirba tuos porą mėnesių, kol plūsta poilsiautojai.

Palangos mero pavaduotojas Saulius Simė pabrėžė, kad kelios šios vasaros savaitės išsiskyrė neįprastu karščiu, tad tuomet kurorto verslininkams teko didesnis darbo krūvis nei įprastai.

"Sezonas buvo intensyvus, gana geras, netrūko gero oro. Nors birželis buvo vėsokas, vėliau prasidėjo karščiai. Vis dėlto nei iš verslo, nei iš gyventojų nesigirdi blogų atsiliepimų", - sakė S. Simė.

Jo teigimu, skaičiuojama, kad per vasarą Palangą galėjo aplankyti daugiau nei 1,7 mln. poilsiautojų.

Planuoja pokyčius

S. Simės teigimu, Palanga kitąmet turistus turėtų pasitikti atsinaujinusi - tvarkoma miesto infrastruktūra, iki kitos vasaros ketinama atidaryti trijų žvaigždučių kempingą. Mero pavaduotojas informavo, kad bus stengiamasi užbaigti ir vasaros estrados remontą, mat įvairūs renginiai net ir ne sezono metu pritraukia nemažai žmonių.

Darbai vyksta ir Neringoje.

"Planuojame užbaigti poliklinikos rekonstrukciją, pasidaryti daug detaliųjų planų ir investicinių projektų. Planuose - ir jachtų uosto renovacija, kad tilptų daugiau laivų, normalių dušų, tualetų įrengimas. Kitų metų pabaigoje turėtų atsirasti valčių slipai į jūros pusę Nidoje ir Neringoje, ko neturime, planuojame ir nuleidimą kateriams. Iki kito sezono planuojame padaryti naują kelią per Juodkrantę, įrengti keturis sporto aikštelių kompleksus prie jūros. Planuojame tiesti dviračių takus iki pat sienos su Rusija. Dviračių takų sistema mieste yra tragiška, tad tvarkysime ir juos", - darbus vardino D. Jasaitis.

Neringą šiuo metu galima pasiekti ir katamaranu, kursuojančiu iš Klaipėdos. Vis dėlto, kad ir kaip D. Jasaitį džiugina katamarano populiarumas, jam norėtųsi pokyčių ir šioje srityje. Esą katamaranui būtų geriau į Nidą plaukti iš Šilutės krašto - ten būtų lengviau įrengti talpią automobilių stovėjimo aikštelę. Taip pat neatsisakoma ir užmojo pradėti reisus iš Kauno į Nidą laivu "Raketa".

Ne sezono metu - pigiau

Pasak Neringos mero, Taryba toliau svarstys, kaip sumažinti į kurortą atvykstančių automobilių skaičių.

"Buvo diskusija, kad jei dešimčia litų pakelsime rinkliavą už įvažiavimą, sumažės automobilių skaičius, bet iš Lietuvos pusės jų atvyko net daugiau nei pernai. Tad mūsų planas sumažinti automobilių skaičių pakeliant kainą nepavyko. Manau, kad reikia dar kelti, kad žmogus skaičiuotų, kiek jis sutaupo važiuodamas ne automobiliu, o, pavyzdžiui, vandens transportu, - svarstė D. Jasaitis.

- Gal jei įvažiavimo mokestis būtų 50 litų, žmonės pagalvotų. Vis dėlto papuolame į euro įsivedimo laikotarpį ir kainų pakėlimas šiuo metu yra negalimas. Ne sezono metu svarstome sumažinti mokestį, galbūt vietoj 20 litų bus 5 eurai, galbūt bus ir visai nemokamai - dar galvojame apie tai. Turime planų įvesti mokėjimą už įvažiavimą SMS žinute, kad žmonėms būtų patogiau, bet kol kas paslaugų teikėjai prašo didžiulio procento už administravimą ir negalime su ta suma sutikti."

Reikia keisti statusą

Planų yra ir dėl kelionių į Neringą oru. Tikimasi, kad jau kitąmet pradės veikti lauko nusileidimo aikštelė. Tiesa, dėl jos taip pat kyla nesklandumų - dėl nusileidimo aikštelės statuso joje gali leistis tik tam tikrus kursus išklausę pilotai, o tokių yra nedaug. Įprastą piloto licenciją turintys asmenys čia leistis negali, tad, mero teigimu, bus stengiamasi pakeisti aikštelės teisinį statusą - į aerodromo.

"Lauko nusileidimo aikštelė iš pilotų reikalauja papildomų egzaminų, teisių laikymo, nes jų piloto teisės netinka, jiems reikia gauti atskirą leidimą leistis tokiame take. Daugelis draudimo įmonių nedraudžia įvykių, kurie nutinka lauko nusileidimo aikštelėse, dėl to tai nepatrauklu. Jei teisiniu būdu pavyktų pakeisti statusą į aerodromo, nes aikštelė visus reikalavimus aerodromui atitinka idealiai, turėtume dar vieną alternatyvų atvykimą į Neringą, kuriuo galėtų naudotis tie patys vokiečiai, švedai, suomiai", - tvirtino D. Jasaitis.

Apsauga - per griežta?

Pokalbininko nuomone, verčia susimąstyti itin griežta Neringos apsauga - būtina ieškoti sezono pailginimo būdų. Tam, D. Jasaičio teigimu, reikia investuoti į infrastruktūrą, tačiau tai nelengva dėl griežtų aplinkosauginių reikalavimų. Neringos meras teigė svarstąs apie Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimus, kurie leistų kurorte įrengti turistams patrauklius objektus, pavyzdžiui, SPA, uždarus teniso kortus, baseiną, slidinėjimo trasas.

"Kalbama apie jūrą, kopas, bet neišvengiama, kad po keliasdešimt metų kopų gali tiesiog nebelikti. Juk nebus taip, kaip tuomet, kai kuršiai gyveno, kaip menininkai atsimena, lakstydavo vieni kopomis. Čia to nebebus. Neringą jau per daug pasaulis žino, kai UNESCO ją pripažino.

Kartais pajuokauju, kad jei UNESCO taip norėjo mus išsaugoti, tai nereikėjo mūsų įtraukti į saugomų objektų sąrašą, nes dabar yra tokia reklama, kad žmonės atvyksta iš viso pasaulio. Bet atvykusiems neužtenka pažiūrėti į kažkokią pušelę, į jūrą, nes jūrų tokių yra daug, jiems reikia veiklos, - nuomonę dėstė D. Jasaitis.

- Kai neleidžiama statyti kažko naujo, sakoma, Neringa turi išlikti ramus, gražus kurortas. Sutinku, bet kur tie ramybės mėgėjai dabar, kur jie, kodėl jų nėra čia dabar pas mus? Kodėl jie veržiasi liepą, rugpjūtį ir čia grūdasi pečiais? Ir tie patys ramybės mėgėjai važiuoja čia tuomet, kai geriausias oras, šilčiausias vanduo, kai yra pramogų. Reikia būti sąžiningiems. Jei išties mylite ramybę, atvykite dabar ir duokite pajamų mūsų verslui."

Investuoti į sveikatinimą

G. Vaičikausko teigimu, verslas Neringoje šiuo metu tikrai neturi galimybių augti.

"Yra buvę ir pavyzdžių, kai po investicijų sekė bankrotas. Reikia miesto pagalbos, gal net ne miesto - jei sakome, kad Neringa - Lietuvos perlas, tai turėtų būti kažkokia pagalba Lietuvos mastu, - svarstė G. Vaičikauskas.

- Pavyzdžiui, koks nors SPA centras ar kažkas panašaus ženkliai padėtų pritraukti poilsiautojų ne sezono metu. Reikia investuoti į sveikatinimo dalykus, nes tai dabar yra populiaru, ant bangos. Jei turėtume tinkamą infrastruktūrą, būtume labai patraukli vieta ir profesionaliems sportininkams, jų stovykloms, treniruotėms."

Trūksta salių

Panašiai mąsto ir Klaipėdos miesto savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.

Jos teigimu, visas Klaipėdos regionas labai nori pritraukti kuo didesnius turistų srautus, nes sezoniškumas tikrai jaučiamas.

"Mes turime gražią gamtą, todėl galime orientuotis į sveikatingumą išnaudodami pėsčiųjų, dviračių takus. Bet kai ateina momentas, kai pasibaigia gražus oras ir ima pliaupti lietus, turėtume pradėti galvoti apie turizmą iš kitos pusės. Galbūt vertėtų pradėti galvoti apie SPA centrus, ligoninių paslaugų viešinimą, juk ne paslaptis, kad atvažiuoja daug turistų "paremontuoti" sveikatos - galbūt tai yra mūsų galimybė", - kalbėjo E. Deltuvaitė.

Jos nuomone, būtų naudinga plėtoti ir konferencinį turizmą, kai atvyksta pakankamai didelės grupės žmonių, nes jis pasaulyje tampa vis populiaresnis. Tiesa, kol kas, pokalbininkės nuomone, Klaipėdoje ir jos regione nėra pakankamai patrauklių konferencijų salių, viešbučių, kuriuose galėtų tilpti tokio dydžio svečių būrys.

Vis dėlto R. Savickienės teigimu, šiemet Klaipėdos miesto viešbučiai ir taip galėjo pasidžiaugti geru užimtumu - jis siekė 65 proc.