Vasaros estrada: modernizuos ar sunaikins?

Nors šios idėjos iniciatoriai tikina, kad atlikus tokį modernizavimo projektą ten ir toliau galės vykti masiniai renginiai, pasigirsta ir kitokių nuomonių.

Bijo, kad neužstatytų

"Klaipėdos savivaldybė inicijavo Vasaros estrados naikinimą", - vakar vykusio miesto Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdžio metu pareiškė politikė Nina Puteikienė.

Jai esą pikčiausia dėl to, kad Savivaldybės administracijai pakako tik miesto Tarybos Kolegijos pritarimo tokiam projektui.

"Kolegija yra tik patariamasis Tarybos organas. Šios estrados likimas turi būti sprendžiamas rinkėjams atstovaujančioje normalioje, o ne "mažojoje" Taryboje", - aiškino N. Puteikienė.

Taip pat ji teikė siūlymą, kad Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamentas parengtų estrados panaudojimo miesto bendruomenės kultūros reikmėms koncepciją.

DAR NE PABAIGA. Aistras kaitina parengta galimybių studija, kurioje siūloma griauti Vasaros estrados žiūrovų dalį. Valdininkai ramina, kad tai dar toli gražu ne galutinis sprendimas, nes dar bus skelbiamas konkursas modernizavimo projektui parengti - tuomet esą ir bus pradėtos diskusijos su visuomene. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Beje, šis statinys - vienas iš legendinio Alfonso Žalio darbų. Įkurdamas universitetą, Jūrų muziejų, Muzikinį teatrą, Vasaros estradą, jis kultūrino rusišką uostamiestį, diegė šiame darbininkiškame mieste aukštosios kultūros daigus", - priminė politikė.

Be kita ko, ji užsiminė skambinusi ir Egidijui Dragūnui, kuris esą taip pat buvo labai pasipiktinęs Klaipėdos valdžios užmojais griauti dalį Vasaros estrados.

Susirūpinimą Vasaros estrados likimu išreiškė ir šiuo metu užsienyje gyvenanti, tačiau įvykius Klaipėdoje akylai sekanti visuomeninio judėjimo "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" vadovė Jolanta Norkienė.

"Ne veltui visuomenininkai nuogąstavo dėl Savivaldybės priimto sprendimo likviduoti Poilsio parką valdančią bendrovę, o turtą ir pastatus perduoti administruoti valdiškoms įstaigoms. Jau tuomet buvo baimintasi, kad estrada pateks į nežinia kieno rankas. Politikai tuomet žadėjo, kad Vasaros estradą išsaugos, bet, deja, praėjus daugiau nei 4 metams, jie toliau tęsia savo grobuoniškus darbus", - piktinosi J. Norkienė.

Pasak jos, labiausiai baiminamasi, kad neišsipildytų didžiausia visuomenininkų baimė ir vietoje estrados neatsirastų gyvenamųjų namų kvartalas.

Tokiam Vasaros estrados modernizavimui, koks siūlomas dabar, priešinasi ir Klaipėdos chorinė bendrija "Aukuras". Mat esą tokiu atveju kasama duobė dainų šventei.

"Dainų šventė yra sakralinis aktas, tai visai kas kita nei paprastas koncertas ar šou. Jos metu net vaikščioti negalima, tad jei žiūrovams nebus kur normaliai sėdėti, bus sunaikinta ir dainų šventės tradicija. Negalima atsieti šių dviejų dalykų - Vasaros estrados ir dainų šventės. Juk niekas nesako, kad mokiniams nereikia mokyklos, jie gali ir ant žolės mokytis", - kalbėjo minėtos bendrijos vadovas Algirdas Šumskis.

Beje, bendrija "Aukuras" kreipėsi į Kultūros ministeriją, kuri esą pritarė minčiai, kad Klaipėdos vasaros estradą, kaip ir kitas Lietuvoje esančias kultūros renginiams skirtas atviras erdves, būtina išsaugoti.

"Šie objektai suteikia galimybes organizuoti didelius kultūros renginius, kuriuos gali pamatyti ir išgirsti didelis skaičius žiūrovų", - akcentuoja ministerijos atstovai ir priduria, kad, jų nuomone, šiuo metu objektas nepakankamai išnaudojamas miesto bendruomenės ir kitoms reikmėms.

Su visuomene dar diskutuos?

Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad šio projekto tikslas ir esąs padaryti Vasaros estradą patrauklesne vieta įvairiems renginiams organizuoti.

Tikimasi, kad nugriovus nuolat niokojamą žiūrovinę dalį bei jos vietoje palikus žolyną, kur žiūrovai galėtų sėdėti kad ir ant atsineštų pledų arba tam būtų panaudotos mobilios konstrukcijos, ši erdvė būtų ne tik modernesnė, bet ir jaukesnė.

Taip pat norima ten įrengti ir rekreacinę erdvę, kur klaipėdiečiai galėtų treniruotis bei leisti laisvalaikį. Dengtos Vasaros estrados dalies nugriauti neketinama. Žadama, kad dainų šventės tikrai iš šios erdvės neišnyks.

"Reikėtų akcentuoti esminį dalyką, kad kol kas buvo pritarta tik galimybių studijai, o kai bus parengtas modernizavimo projektas, jis ir atsakys, ar reikia ką nors griauti, ir jei reikia - ką. Tada ir bus einama į miesto Tarybą. Su visuomene bus diskutuojama tada, kai jau turėsime aiškias vizualizacijas. Akivaizdu viena - šį objektą modernizuoti yra būtina. Taip pat aišku ir tai, kad jis turi būti išsaugotas kultūrinėms ir rekreacinėms reikmėms", - ramino aistras Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Jai antrindamas Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis priminė, kad "Aukuro" atstovai buvo informuoti apie rengiamą Vasaros estrados galimybių studiją ir turėjo galimybę išsakyti savo poziciją anksčiau.

"Negalime gyventi taip, kaip sovietmečiu. Mano nuomone, dainų šventės puikiausiai gali vykti ir arenose", - replikavo chorvedžiams N. Lendraitis.

"Man iš viso keista, kad Vasaros estradą norima prilyginti saugotinam paminklui. Visame pasaulyje renginiai taip ir vyksta - netradicinėse vietose. Užtenka kelias lentas pastatyti, ir visiems gerai. Be to, Vasaros estrada turėtų tenkinti ne tik dainų šventės rengėjų, bet ir visų miestiečių poreikius. Juk ne visi yra dainų šventės gerbėjai", - už estrados modernizavimą pasisakė politikė Lina Skrupskelienė.

"Man irgi atrodo, kad per anksti pradėjome ietis kryžiuoti. Gal rengiant modernizavimo projektą kaip tik paaiškės, kad žiūrovų dalį reikia ne griauti, o, pavyzdžiui, paaukštinti. Bet taip, kaip Vasaros estrada atrodo dabar, kai visi suoleliai išlūžę ir balandomis apaugę, - tikrai negali būti", - replikavo Vytautas Čepas.

Po karštų diskusijų nutarta viena, kad logiškiausia būtų, jei Vasaros estrados išsaugojimu susirūpinusi Kultūros ministerija rastų nors kiek lėšų šio objekto išlaikymui. Pasak N. Laužikienės, kaip tik ateinančią savaitę apie tai ir ketinama kalbėti su šios ministerijos atstovais.

Teigiama, kad dabar šio objekto, kuriame per metus įvyksta vos keli renginiai, priežiūra miestui kainuoja apie 58 tūkst. eurų.