Vasara artėja, paplūdimių tvarkyti nėra už ką

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) gamtininkai iš Aplinkos ministerijos tikėjosi gauti 55 tūkst., Klaipėda - 38 tūkst. eurų.

KNNP direktorės Aušros Feser teigimu, ministerija atsako, kad "viskas tebėra svarstymo stadijoje". Esą tik Palanga jau gavo per 70 tūkst. eurų.

"Manau, kad tai mažų mažiausiai yra nekorektiška. Dar šiandien ruošime raštą Aplinkos ministerijai. Kam tuomet buvo reikalingas tas aplinkos ministro vizitas ir "Felikso" nuniokotų paplūdimių apžiūra? Juolab kad tada buvo konstatuota, jog Klaipėda nukentėjo labiausiai. O dabar atrodo, kad visos lėšos nusėdo Palangos pusėje", - pyktelėjo tokią žinią išgirdęs uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Aplinkos ministerija tikina, kad piktintis nėra dėl ko - savo pyrago dalį esą gaus visi.

"Lėšos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos "Felikso" padariniams likviduoti jau yra skirtos Palangai ir Klaipėdai. Jos numatytos ir Kuršių nerijai. Dėl techninių dalykų, nes buvo netiksliai pateikta paraiška, lėšos dar nepasiekė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos", - tokio atsakymo "Vakarų ekspresas" vakar sulaukė iš Aplinkos ministerijos.

Nerimą kelia pokyčiai

Be to, Klaipėdos valdžiai neramu, ar nuo balandžio 1 dienos, kai KNNP miškų priežiūra bus perleista Kretingos miškų urėdijos žinion, Smiltynėje bus tvarkomasi taip pat, kaip ir iki šiol.

"Būgštaujame, ar nenutrūks iki šiol buvęs ūkiškas šeimyninis tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nes dabar vienoje virtuvėje sukiosis kelios šeimininkės", - trečiadienį pas Klaipėdos merą vykusiame pasitarime dėl Smiltynės paplūdimių infrastruktūros paruošimo vasaros sezonui teigė vicemeras Artūras Šulcas.

Sprendimas perduoti Kuršių nerijos miškus urėdijos žinion priimtas po pernai balandžio 25-ąją Neringoje kilusio gaisro. Teigiama, esą šitaip geriau bus pasirūpinta ne tik miškų priežiūra, bet ir priešgaisrine jų sauga.

Kretingos miškų urėdijos inžinierius Linas Žarnauskas, kuriam ir pavesta nuo balandžio 1 d. kuruoti Kuršių nerijos miškus, pasakojo, kad visoje saugomoje teritorijoje dirbs 10 žmonių. 4 iš jų bus atsakingi už priešgaisrinę kontrolę.

"Esame valstybinė pelno siekianti įmonė. Iki šiol prižiūrėjome ir Klaipėdos miškus. Akivaizdu, kad tai, ką uždirbsime žemyninėje dalyje, turėsime investuoti į Kuršių neriją", - prognozavo L. Žarnauskas.

Nesutaria dėl šiukšlių

Vykusio pasitarimo metu buvo pasibaksnota pirštais, kas gi dabar Smiltynės miškuose bus atsakingas už šiukšlių bei atliekų rinkimą.

L. Žarnauskas tikino, kad pernai pasikeitusiuose įstatymuose aiškiai nurodyta, kad šiukšlės - ne miškininkų reikalas.

"Palaukite, miškas jūsų, o šiukšlės - jau ne?" - tokia miškininkų pozicija nepatiko Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriui Liudvikui Dūdai.

Nors Klaipėdos valdžia ir bandė pažadinti miškininkų pilietiškumą - esą doram miškininkui netiktų ramiai praeiti pro miške gulinčias šiukšles, visgi urėdijos atstovas tikino, jog šiai veiklai tiesiog trūks rankų. Galų gale nuspręsta, kad šiuo klausimu dar prireiks atskiro pasitarimo.

Darbo daug - pinigų nėra

KNNP vadovai neslepia, kad Smiltynėje darbo yra begalė. Vien Smiltynės teritorijoje audra suniokojo 3 hektarų žabų klojinių, sunaikinta 650 kv. metrų takų.

"Esame susiruošę ir žabus, ir klojinius, bet trūksta pinigų, kad galėtume pradėti dirbti. Be to, Smiltynėje po audros ore pakibę liko 22 laiptai. Jiems atstatyti reikia 55 tūkst. eurų", - skaičiavo A. Feser.

Pasak jos, akivaizdu, kad visko sutvarkyti iki vasaros sezono pradžios tikrai nepavyks, tad planuojama iš pradžių pasirūpinti tik tais takais ir laiptais, kuriais eina didžiausi žmonių srautai, o kitur pastatyti apie pavojų įspėjamus ženklus.

Uostamiesčio paplūdimius prižiūrinčios biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" vadovas Virginijus Urbonas tikino, kad iki sezono pradžios uostamiesčio paplūdimiuose vėl stovės dušinės bei fontanėliai, kuriuos buvo nuniokojusi audra.