Vandenvietė nori nutekėti į mokslo glėbį

Projektą, pavadintą Gerovės parku, Klaipėdos politikams ir Savivaldybės administracijos tarnautojams pristatė Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė. Ji teigė, jog, įgyvendinus didžiulį investicinį projektą sostinėje, jaučia pareigą grąžinti skolą Klaipėdai, nes būtent čia prieš 21-erius metus savo gyvavimą pradėjo ši nevalstybinė kolegija.

"Ne sezono metu uostamiestyje pagrindinis žmonių traukos centras yra "Akropolis". Jaučiu dėl to nuoskaudą, manau, kad Klaipėda gali tapti akademiniu centru, norėtųsi čia matyti daugiau studentų iš viso pasaulio bei dėstytojų. Todėl norėtume sukurti atsvarą - modernų intelektualinį traukos centrą, kuriame būtų įrengta šiuolaikiškoms aukštojo mokslo studijoms būtina studijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūra, galėtų įsikurti kūrybinių inovacijų bei dizaino centras, sporto ir poilsio centras, jaunimo ir vaikų kūrybos centras. Informacinės technologijos jau tapo mūsų kasdienybe, mokslininkai pranašauja, jog prasideda kita - Gerovės era, kurioje žmonės daugiausiai dėmesio skirs savišvietai, kūrybai, sveikai gyvensenai. Todėl norėčiau pristatomą projektą pavadinti Gerovės parku", - dėstė G. Skučaitė.

Intelektualinis miesto centras

Šiuo metu Socialinių mokslų kolegija Klaipėdoje yra įsikūrusi Nemuno gatvėje, tačiau turimos senos architektūros patalpos esą neatitinka šios įstaigos siekių. Panaudos sutartimi Klaipėdos savivaldybė kolegijai yra skyrusi sklypą pietinėje miesto dalyje - Karlskronos gatvėje, tačiau šis sklypas, anot. G. Skučaitės, nėra tinkamas planuojamam projektui ir kolegija jį grąžintų miestui.

Anot kolegijos direktorės, nenaudojama II vandenvietės teritorija Ryšininkų gatvėje būtų strategiškai labai patogi Gerovės parkui, nes ji nesunkiai pasiekiama tiek iš šiaurinės, tiek iš pietinės miesto pusės. Be to, gretimais planuojama Futbolo mokyklos rekonstrukcija. Tad šalia pastačius šiuolaikišką mokslo ir kultūros centrą ši miesto teritorija esą būtų darniai išvystyta.

Planuojama, kad Gerovės parko pastatų kompleksas užimtų 15 000 kv. m, jame studijuotų apie 2 000 studentų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, įsikurtų 50 verslo įmonių, būtų sukurta 500 darbo vietų. Investicinio projekto vertė - apie 15 mln. eurų.

Nuotaka laukia

AB "Klaipėdos vanduo" vadovas Leonas Makūnas į pristatytą projekto viziją atsakė anekdotu: "18 metų mergina apie vaikiną klausia "Koks jis?", būdama 25-erių - "Kas jis?", o 35-erių - "Kur jis?".

"Mano vadovaujama įmonė šiuo metu yra kaip 35-erių mergina ir ieško, kur tas išsvajotas jaunikis, kuris ją ves", - juokavo vadovas, patikindamas, jog nenaudojamos II vandenvietės išlaikymas yra didžiulė našta įmonei ir ji mielai parduotų čia esantį turtą, t. y. pastatus, užimančius 2,5 ha teritoriją, už likutinę vertę - 579 240 eurų.

Gerovės parko idėją entuziastingai palaikė beveik visi jo pristatymo dalyviai. Miesto Tarybos narys Rimantas Taraškevičius pritarė, kad pateikta vizija graži, ir pasitikslino, ar kolegija įsipareigotų pati ieškoti finansavimo projektui įgyvendinti. G. Skučaitė atsakė, jog kolegija pati rūpintųsi projekto finansavimu, taip pat būtų atvira ir bendradarbiavimui su Savivaldybe steigiant vaikų bei jaunimo edukacijos centrą.

Miesto Tarybos narės Lilijos Petraitienės pasiūlymas po vienu stogu jungti ir kitas uostamiesčio aukštojo mokslo įstaigas, siekiančias panašių tikslų, taip pat pasirodė priimtinas Socialinių mokslų kolegijos direktorei.

Tačiau miesto vyr. architektas Almantas Mureika pažymėjo, kad pristatyta vizija yra labai abstrakti, o aptarinėjama vos ne kaip investicinis projektas.

"Iš patirties intuityviai galėčiau pasakyti, jog numatomam projektui gali reikėti ne 2,5 hektaro, o perpus mažesnės teritorijos, tad būtų galima galvoti, galbūt II vandenvietės teritorijoje galėtų įsikurti ne vienas, o keletas investuotojų", - sakė jis.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė priminė, kad šiuo metu yra atliekama II vandenvietės galimybių studija, kuri galbūt nurodys ir kitas investicines galimybes.

Tuo metu miesto Tarybos narys Vytautas Lupeika, ilgus metus dirbęs AB "Klaipėdos vanduo", pasipiktino, jog II vandenvietės likutinis turtas įvertintas vos puse milijono eurų, ir pareiškė, jog dešimt kartų didesnė jos vertė glūdi po žeme. Anot jo, šioje vietoje būtų ypač geros sąlygos įrengti vandens parką arba baseiną.

G. Skučaitė prisipažino nenutuokianti, kas glūdi po žeme vandenvietės teritorijoje ir net nežinanti, kas yra jos pastatų viduje. Todėl diskusiją apibendrinęs vicemeras Artūras Šulcas pakvietė kolegijos direktorę ir AB "Klaipėdos vanduo" vadovą į pasimatymą.

"Mes išsiaiškinome, kur jis, kas jis ir koks jis - lieka laukti, ar bus tarp jų meilė", - šmaikščiai diskusiją vainikavo vicemeras.