Vandens norma beveik nepakito

Nuo šiol traktuojama, kad per mėnesį gyventojas vidutiniškai suvartoja 2,9 kub. m geriamojo vandens, o daugiabučiuose mėnesinė karšto vandens norma siekia 1,12 kub. m/gyventojui.

Pasak L. Makūno, anksčiau savivaldybės turėjo teisę nustatyti vandens sunaudojimo normą ir jos tai darydavo priimdamos atskirą sprendimą. Tačiau pernai iš jų tokia teisė buvo atimta. Taigi, jau antrus metus suvartojimo norma apskaičiuojama pagal faktą - Vyriausybės nutarimas numato, kad jeigu žmogus neturi įsirengęs vandens suvartojamo apskaitos prietaiso, jo suvartoto vandens kiekis nustatomas pagal vidutinį tos savivaldybės gyventojų sunaudojamą vandens kiekį.

Anot "Klaipėdos vandens" vadovo, šiemet suvartojamo vandens kiekio norma išliko ta pati. Jeigu ir pasikeitė, tai tik antru ar trečiu skaičiumi po kablelio.

"Esant normalioms sąlygoms vienas žmogus sunaudoja 3,5-4 kubinius metrus vandens, o kartais ir 5. Norma taikoma tada, kai nėra galimybių įrengti skaitiklio. Jeigu žmogus neleidžia įrengti skaitiklio, tada jam taikoma dviguba norma", - aiškino L. Makūnas.

Pernai gruodį pagal suvartojamo vandens normas Klaipėdoje atsiskaitė 1 446 būstai. L. Makūno teigimu, tarp jų tokių, kurie neturi vandens skaitiklių, yra mažuma.

"Daugelis atsiskaitančiųjų pagal normas yra tie, kurie turi skaitiklius, bet elgiasi netvarkingai - neįleidžia pakeisti skaitiklio, kai baigiasi jo patikros terminas. Tokiu atveju privalome laikyti, kad to skaitiklio teisiškai nėra, pagal jį atsiskaityti negalima ir taikome apskaičiavimą pagal normą. Žmonės, turintys didelius namus, didelius laistymo plotus, irgi nėra suinteresuoti leisti įrengti vandens skaitiklius, nes nori mokėti už vandenį mažiau. Mat, kai žmogus turi didelį namą, kūdrą, baseiną, skaitiklis priskaičiuoja gana didelį kiekį vandens. Turėjome ginčų su kai kuriais namų savininkais, kurie neleido įrengti skaitiklio ir žadėjo atsiskaityti pagal normą", - kalbėjo L. Makūnas.

Visgi, jo teigimu, tokių, kurie neleidžia įrengti skaitiklio, yra nedaug.

"Jeigu žmogus neleidžia įeiti į jo namą, įrengti skaitiklio negalime. Žmogus pats turi įsirengti apskaitos mazgą, o mes tik pastatome skaitiklį. Atskirais atvejais, jeigu matome, kad kitaip nieko negalime padaryti, įrengiame skaitiklį šulinyje už tvoros. Žinoma, tai daug brangesnis apskaitos būdas, nes šulinys vandens skaitikliui kainuoja apie 1 000 eurų. Jeigu matome, kad žmogus akivaizdžiai piktnaudžiauja, tokį variantą kartais naudojame", - aiškino bendrovės vadovas.