Vakarų Lietuva taps krematoriumų sostine?

Tačiau tam itin priešinasi Ketvergių gyventojai, kurie pageidauja, kad verslininkai šalia jų gyvenvietės statytų tik vieną objektą. Politikų ryžto ir palaikymo pasigendantys ketvergiškiai ketina kreiptis į teismą.

Trūksta statybos leidimo

Trečiadienį apie savo ambicijas viešai pranešė įmonė UAB "Rūteda". Ji savo veiklą ketina pradėti jau kitų metų pabaigoje. Tiesa, transporto paslaugų teikimu užsiimanti įmonė iš Klaipėdos rajono savivaldybės statybos leidimo dar negavo. Tačiau "Rūtedos" direktorė Rūta Gumuliauskaitė patikino, kad tai - tik formalumas.

"Ketinome krematoriumą pastatyti ir atidaryti dar šiais metais. Tačiau visą tą laiko vyko karas su gyventojais. Padarėme reikalaujamą poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Ties tuo užtrukome metus. Nei miesto, nei rajono savivaldybės priekaištų neturėjo. Neprieštarauja ir Visuomenės sveikatos centras. Gyventojai buvo su viskuo supažindinti - leidimą planuojame gauti spalio ar lapkričio mėnesį", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Gumuliauskaitė.

Pasak jos, įmonei liko keletas žingsnių - pristatyti techninį projektą ir sulaukti ekspertizės išvados.

"Mes jau pakankamai laiko turėjome viską su viskuo suderinti - vargstame šešerius metus. Laikomės reikalavimų. Dabar laukiu laiško iš Miškų urėdijos dėl privažiuojamojo kelio. Praėjo 20 dienų, bet atsakymo negauname", - pridėjo "Rūtedos" direktorė.

Krematoriumo pastatymas įmonei kainuos 1,5 mln. Eur. Kalbama apie šešių darbo vietų sukūrimą ir galimybę didinti jų skaičių iki dešimties. Objekto plotas - 850 kvadratinių metrų.

Krematoriumą statys dar šiais metais

UAB "Rūteda" iki leidimo gavimo statyti krematoriumą liko bent 2-3 mėnesiai, o jau šį mėnesį leidimą statyti ketina gauti UAB "Gvatosta". Įmonės vadovas Stasys Gvažiauskas patikino, kad tam neliko jokių kliūčių.

"Mes šiais metais pradėsime statybas. Liko tik formalumai. Techninis projektas yra baigtas. Ekspertizė padaryta. Biurokratijos buvo daug - pusmetį truko vien techninio projekto parengimas. Mes niekur nestringame. Vienas iš mano pirmų veiksmų buvo susitikti su Ketvergių bendruomene ir išgirsti jos reakciją", - sakė S. Gvažiauskas.

Paklaustas, kada galėtų būti baigta krematoriumo statyba, jis tikslios datos pasakyti nesiryžo.

"Viskas paaiškės pasirašius sutartį su rangovais. Tačiau ilgiau nei metus statyba užtrukti neturėtų", - neabejojo "Gvatostos" vadovas.

Jo teigimu, įmonėje galėtų būti sukurta bent 10-15 darbo vietų. O štai visos 1 300 kv. m objekto investicijos gali siekti 2 mln. Eur. Beje, abu krematoriumai bus statomi privačiomis lėšomis.

Į šturmą kilo gyventojai

Dar praėjusiais metais dėl "Rūtedos" įmonės siekio Ketvergių kaime statyti krematoriumą piestu stojo vietos gyventojai. Buvo organizuojami susitikimai, projekto pristatymai. Juose dalyvavo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas. Jis prieš keletą metų padėjo parašą dėl UAB "Rūteda" įsigyto sklypo žemės paskirties pakeitimo.

Ketvergiškiai sunerimo sužinoję, kad netoli jų bus statomas krematoriumas. Vietos gyventojai baiminasi, jog teks kęsti smarvę. Tačiau ne ką mažiau kalbama ir apie psichologinę būseną - daugelis gyventi šalia krematoriumo paprasčiausiai nenori.

"Mes jau trejus metus rengiame susirinkimus su gyventojais. Buvo pristatyta ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Sulaukėme dviejų pastabų - galimas psichologinis poveikis, kad žmonės krematoriumą matys, ir turto nuvertėjimas. Visuomenės sveikatos centras dėl psichologinio poveikio rekomendacijų neturėjo. Gyventojai sutinka, kad krematoriumas reikalingas. Tačiau nori jį matyti kitur. Suprantame juos, bet juk gyventojų yra visur", - teigė R. Gumuliauskaitė.

KREMAVIMAS. Verslininkų teigimu, kol kas Lietuvoje kremuojama 10-15 proc. mirusiųjų. Kai kurie palaikus degina ne Kėdainiuose, o Rygoje (Latvija) ar Suvalkuose (Lenkija). Vietos verslas viliasi, kad ateityje kremavimo paslaugos Lietuvoje pasieks 50 proc. Toks yra vidurkis Europos Sąjungoje. "Fotolia" nuotr.

Jos įsitikinimu, idealesnės vietos krematoriumui statyti nėra, esą jį užstotų pamiškė ir nuo kelio net nesimatytų. Moteris neatmeta galimybės, jog gyventojus kiršina būsimi konkurentai.

"Nuo Ketvergių gyvenvietės kitas krematoriumas būtų toliau. Bet susidariau įspūdį, kad gyventojai būtent prieš mus kariauja. Ar tai kažkokios ambicijos, principai, kad mūsų nebūtų... Gali būti, kad konkurentai prie to prisidėję. Jie visi kartu vaikšto, cigaretes rūko. Gal tai yra sąmokslas? (juokiasi. - Aut. past.). Bet aš irgi turiu žemaitiško kraujo, esu užsispyrusi. Buvo laikas, kai ketinau nuleisti rankas... Bet pasakiau "ne", eisime iki galo. Klaipėdos regionui krematoriumas tikrai reikalingas", - teigė "Rūtedos" direktorė.

Konkuruos kilometro spinduliu

Klaipėdos rajone ambicijų statyti krematoriumą turėjo net trys įmonės. Tačiau realių tikslų link eina tik UAB "Rūteda" ir UAB "Gvatosta". Daugelį stebina faktas, jog abiejų įmonių planuojami statyti krematoriumai bus šalia.

S. Gvažiauskui dėl UAB "Rūteda" planų kilo klausimų. Jis stebisi, kad nepaisoma vietos gyventojų nuomonės.

"Pats turiu oficialų Ketvergių gyventojų raštą, kad jie pritaria mano šiai veiklai. O štai dėl "Rūtedos" vis dar yra pasipiktinimas. Turiu sklypą, esu visuomenės dalis, dalyvavau visuose susirinkimuose. Ketvergių gyventojai priešiškai nusiteikę prieš "Rūtedos" krematoriumo statymą. Kad konkurentai bus per kilometrą, tai yra didelė problema. Aš to nelabai įsivaizduoju. Man sunku suvokti, kaip "Rūteda" toliau vykdo savo projektą sulaikusi tokio didelio gyventojų pasipriešinim", - stebėjosi "Gvatostos" vadovas.

Jis priminė incidentą Klaipėdos mieste, kai vietos gyventojai sukilo prieš krematoriumo statybą prie Joniškės kapinių. Tąkart įmonės UAB "Aterna" iniciatyva įstrigo teismuose, kadangi ji nesutiko su uostamiesčio Savivaldybės nurodymu atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. Karbausko, kol kas Ketvergių kaime yra numatyta dviejų krematoriumų statyba. O ar jie bus pastatyti, ar ne, priklausys nuo pačių verslininkų.

"Žinome, kad įmonės Savivaldybėje susitvarkė dokumentus dėl dviejų krematoriumų statybos vietų. "Rūtedai" trūko privažiuojamojo kelio. Tačiau techninius dalykus susitvarkė. Gyventojų pasipiktinimas buvo išreikštas tik dėl įmonės "Rūteda", - sakė jis.

Krematoriumas atsiras ir Klaipėdoje?

Jau po kelerių metų Vakarų Lietuvoje gali atsirasti iš viso trys krematoriumai. Uostamiestyje galimybių studiją atlikę specialistai rekomenduoja krematoriumą statyti Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje arba kitoje Vilniaus plento pusėje Tilžės gatvės link.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, miestas kitų vietų krematoriumui statyti nėra numatęs.

"Kol kas patys galvojame apie LEZ teritoriją, bet tai tik svarstymo stadija. Kai Klaipėdoje buvo iškilęs klausimas dėl krematoriumo statymo prie Joniškės kapinių, buvome iškėlę sąlygas verslininkams atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Galimi to krematoriumo statytojai teisme buvo mus apskundę, bet teismas paliko galioti mūsų reikalavimą", - "Aternos" atvejį priminė S. Budinas.

Jis taip pat nemato problemų dėl dviejų krematoriumų atsiradimo Klaipėdos rajone.

"Ten visos procedūros jau lyg ir užbaigtos, kokių nors problemų nematyti. Pati pasirinkta teritorija, kiek žinoma, toli nuo gyventojų ir nesukeltų papildomų rūpesčių. Šiandien Lietuvoje turime tik vieną krematoriumą Kėdainiuose. Įvertinus poreikį, kad šia paslauga žmonės naudojasi vis labiau, tai sprendimas gana racionalus. Krematoriumai Klaipėdai problemų nesukels", - teigė administracijos direktorius.

Kreipsis į teismą

Rasa KUZAVIENĖ, Ketvergių bendruomenės pirmininkė, seniūnaitė

"Rūteda" iš anksto buvo nusiteikusi priešiškai - jie nei bandė kalbėtis, nei aiškintis situacijos. Minėjo, kad užsodins želdinių, kad krematoriumo nesimatytų. Projekte matome 20 medžių. Bet ar tokį pastatą jie uždengs? Visiška nesąmonė. Jie procedūras atliko, bet mūsų pastabų buvo labai daug. Visi gyventojai yra prieš.

Pirmiausia - kokia bus psichologinė gyventojų būklė? Metodų kaip ir nėra. Bet turi būti rekomendacijos. Į tai neatsižvelgta. Aplinkos apsaugos agentūra į šias pastabas neatsižvelgė ir pritarė krematoriumo statybai. Klaipėdos miesto savivaldybė reagavo į gyventojų skundus dėl krematoriumo statybos prie Joniškės kapinių. O Klaipėdos rajono savivaldybė į mūsų prašymus dėmesio nekreipia. Nebuvome išgirsti. Mums davė gal dvi minutes pakalbėti. Jokio palaikymo iš savo politikų nesulaukėme.

Visuomenės sveikatos centro atstovas labai arogantiškas. Kalbėjomės, siekėme išgirsti nuomonę. Pasakė: o kas čia blogo, aš priimčiau ir į savo kiemą. Jeigu jam atrodo, kad viskas normalu, tai tegul į savo kiemą ir priima. Bandysime duoti "Rūtedą" į teismą, rinksime argumentus. Tęsime kovą. Tikrai nepasiduosime ir neleisime ramiai gyventi. Tokioje vietoje - 700 metrų iki mokyklos - objektas neturi išdygti. Kad toks objektas turi būti, niekas neabejoja. "Gvatostos" alternatyva tenkina bendruomenę. Bus statoma tinkamoje vietoje. Net ir raštišką bendruomenės patvirtinimą pateikėme.

Problemų dėl psichologinio poveikio nemato

Rimantas GIEDRAITIS, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas

Mūsų žiniomis, bus vienas "Rūtedos" krematoriumas su dviem krosnimis. Tvarkėme poveikio aplinkai vertinimą. Dabar, matyt, jie rengia techninį projektą. Koks gali būti psichologinis poveikis šalia kapinių, kurios veikia, ir krematoriumo, kuris bus įrengtas už 500 metrų nuo artimiausios gyvenamosios vietos? Buvo atitikti visi reikalavimai. Pateikta PAV ataskaita. Nustatyta sanitarinė apsaugos zona, kuri turi būti 200 metrų.
Dar nemačiau techninio projekto, bet viskas jau išanalizuota. "Gvatostos" įmonė negirdėta. Aš irgi norėčiau statyti. Bet kaip jie galės statyti, jeigu PAV neturi? Nebent teisiškai jiems to nereikia. "Rūtedos" problema buvo ta, kad gretimai yra ne jų sklypas. O norint 200 metrų sanitarinės zonos, apribojimai nusikelia į kitą teritoriją. Tačiau dabar viskas sutvarkyta.