Vadovų susitikime kalbėta apie nemalonius kvapus

Susitikime buvo aptarta situacija bei galimi sprendimo būdai, kad greta šiaurinės uosto dalies gyvenantys klaipėdiečiai patirtų kuo mažiau diskomforto.

„Ši diena Klaipėdos istorijoje bus sietina su proveržiu. Ką tik patvirtinome ekonominio proveržio strategiją „Klaipėda 2030“, kartu labai norėčiau, kad proveržis būtų jaučiamas visose kasdienio gyvenimo srityse. Kalbant apie „Klaipėdos naftą“, situacija, lyginant su ta, kuri buvo prieš 4–5 metus, dabar yra ženkliai pagerėjusi – tai faktas, tačiau tuo pat metu turiu aiškiai konstatuoti, kad tai dar nėra ta situacija, kuri leistų nusiraminti ir pasakyti, jog viskas padaryta“, – sako V. Grubliauskas.

Anot Klaipėdos mero, didžiausia problema yra ne nustatyti patį taršos ar kvapo faktą, bet identifikuoti šaltinį, iš kur konkrečiai tai sklinda. Kalbant apie šiaurinę uosto dalį, tikėtini taršos ir nemalonaus kvapo šaltiniai lieka tie patys – tai AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Krovinių terminalas“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.

„Su „Klaipėdos naftos“ direktoriumi aptarėme, kad problemą būtina spręsti kompleksiškai. Aš pasiūliau ir direktorius pritarė, kad reikia statyti naują, modernią kvapų ir taršos matavimo stotelę, kuri ne tik fiksuotų taršą, bet ir leistų tiksliai identifikuoti, kas yra taršos šaltinis. Artimiausiu metu susitiksiu ir su „Krovinių terminalo“ bei „Lietuvos geležinkelių“ atstovais, kad įtikinčiau juos taip pat prisidėti prie tokios matavimo stotelės įrengimo. Tai būtų labai aiškus signalas, kad visos trys bendrovės yra vienodai nusiteikusios spręsti problemą. Labai tikiu, kad geranoriškumo pakaks ne tik „Klaipėdos naftai“, bet ir kitiems mano įvardintiems subjektams“, – sako Klaipėdos meras.

AB „Klaipėdos nafta“ vadovas patikino, kad bendrovė daug investuoja ir toliau investuos į technologinius sprendimus, kurie saugo nuo taršos ir kvapų. Anot M. Jusiaus, nemažai priemonių jau yra įdiegta, o per artimiausius kelerius metus ketinama investuoti dar apie 3 milijonus eurų.