Uostamiesčio chorinė bendrija „Aukuras“ surinko daugiau kaip 400 žmonių, prieštaraujančių estrados naikinimui, parašų ir kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, Kultūros ministeriją, prašydama išsaugoti istoriškai svarbų objektą.
„Vasaros estrada yra būtina vieta dainų šventėms rengti. Ji tapo Vakarų ir Mažosios Lietuvos istorinio nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimo bei dainų švenčių, chorinės kultūros tradicijų puoselėjimo pagrindiniu garantu. Planai sunaikinti šį objektą griauna senas Klaipėdos dainų švenčių tradicijas“, – teigė „Aukuro“ tarybos pirmininkas Algirdas Šumskis.
Klaipėdos valdžios atstovai ramina, kad ir po modernizacijos estradoje galės vykti dainų šventės, o pats objektas taps dar patrauklesnis visuomenei dėl naujai sukurtos rekreacinės ir sporto infrastruktūros.
Šią žiūrovams skirtą dalį su visu pylimu norima nugriauti ir jos vietoje įrengti sporto infrastruktūrą. Deniso Nikitenkos nuotr.
Sunaikins amfiteatrą
Šiaurinėje uostamiesčio dalyje, miško prieigose, stūksanti Vasaros estrada iškilo 1983 metais. Čia rengiamos dainų šventės.
Ši, kitaip nei Vilniaus Vingio parke esanti estrada, yra išbaigtos amfiteatro formos: viena dalis dengta stogu, kita, kuri įrengta ant nuožulnaus pylimo, skirta sėdėti žiūrovams.
Vasaros estrados teritorija nėra aptverta, todėl jau daug metų šis objektas kenčia nuo vandalų. Ir dabar galima matyti supuvusius ir išardytus suoliukus, styrančias įvairias statybines konstrukcijas.
Klaipėdos valdžios atstovai ne kartą yra pabrėžę, kad Vasaros estradai reikia rimtų pokyčių, nes vien kosmetinis remontas duotų trumpalaikį efektą. Pernai uostamiesčio tarybos kolegija nusprendė, kad laikas imtis konkrečių darbų: atlikus galimybių studiją nutarta estradą modernizuoti.
Iš kelių variantų politikams priimtiniausias buvo siūlymas sulyginti su žeme apie du trečdalius estrados – panaikinti žiūrovams skirtą amfiteatro dalį su pylimu. Dengtoji dalis būtų palikta.
Griaunamas pylimas
Atlikus griovimo darbus, kurių preliminari vertė – apie 152 tūkst. eurų, lygioje vietoje būtų įrengta nauja rekreacinė ir sporto infrastruktūra: lauko treniruokliai, teniso kortai, erdvės grupiniams užsiėmimams. Planuojama, kad už miesto pinigus įrengtą kompleksą valdytų per konkursą parinkti verslininkai.
Įsitraukė ministerija
Vietos politikų sprendimas sulyginti su žeme dalį Vasaros estrados pirmiausia netruko sulaukti tiesiogiai su dainų šventėmis susijusių kolektyvų reakcijos.
Klaipėdos chorinė bendrija „Aukuras“ praėjusių metų pabaigoje aukščiausiems šalies vadovams bei kultūros institucijoms išsiuntė kreipimąsi su prašymu stabdyti uostamiesčio valdžios užmojus.
„Vasaros estrada Klaipėdoje yra neatskiriama sudedamoji dalis visos Lietuvos dainų švenčių tradicijos, kurią pasaulinė UNESCO organizacija yra paskelbusi žmonijos žodiniu ir nematerialiuoju kultūros paveldu bei įpareigojusi valstybę jį visokeriopai saugoti ir puoselėti. Vasaros estrada tapo tikru ir miesto, ir viso regiono simboliu: vieta, liudijančia istorinių ir kultūrinių įvykių atminimą“, – dėstoma kreipimesi.
Primenama, kad būtent Vasaros estradoje, be dainų švenčių, vyko pirmieji daugiatūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, mūsų krepšininkai buvo iškilmingai išlydimi į pasaulio čempionato varžybas, koncertavo legendinės estrados grupės ir žvaigždės.
Į chorinės bendrijos susirūpinimą sureagavo Kultūros ministerija. Ji pritarė, kad būtina išsaugoti estradą.
„Ypač svarbu, kad šioje estradoje kasmet rengiamos regioninės, respublikinės dainų šventės, festivaliai ir kiti renginiai, padedantys puoselėti UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo objektą – Lietuvos dainų šventę. Manome, kad šiuo metu estrada nepakankamai išnaudojama miesto bendruomenės kultūros ir kitoms reikmėms. Kultūros ministerija numato kartu su uostamiesčio merija artimiausiu metu aptarti šio objekto išsaugojimo galimybes“, – tikino kultūros viceministrė Patricija Poderytė.
Tradicijų nežlugdys
Vis dėlto uostamiesčio merija jau pradėjo Vasaros estrados griovimo ir modernizavimo projekto paslaugų viešąjį pirkimą. Tiesa, Kultūros ministerijai šio mėnesio pradžioje pateikus pastabų, ši procedūra laikinai sustabdyta.
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės, dainų švenčių tradicija net ir po estrados modernizavimo Klaipėdoje tikrai nenutrūks.
„Žinoma, Vasaros estrada daug kam kelia didelę nostalgiją dėl joje vykusių Sajūdžio renginių, dainų švenčių, tačiau negalime vadovautis vien emocijomis. Turime žvelgti ir į ekonominius aspektus. Per metus šiame objekte vyksta vos 2–3 renginiai, o jo priežiūra, apsauga mums kainuoja apie 58 tūkst. eurų kasmet“, – LŽ sakė ji.
Esą kur kas pigiau būtų per dainų šventes įrengti laikiną, išmontuojamą, žiūrovams skirtą amfiteatrą.
„Buvome susitikę su „Aukuro“ atstovais, kalbėjomės dėl estrados išsaugojimo, tačiau rimtų argumentų, kodėl reikėtų palikti tą amfiteatro dalį, neišgirdome. Kitas dalykas: jei Kultūros ministerija mano, kad Vasaros estradą būtina išsaugoti tokią, kokia ji buvo pastatyta prieš 33 metus, tuomet prie jos išlaikymo turėtų prisidėti ir valstybė“, – svarstė N. Laužikienė.
Savivaldybės manymu, daug racionaliau būtų nugriauti žiūrovams skirtą dalį ir jos vietoje įrengti sporto bei rekreacijos oazę.
„Nuo mūsų Vasaros estrados prasideda išplėtotas pėsčiųjų, dviračių takų tinklas Klaipėdos miške, kuriame yra ir lauko treniruokliai. Todėl įrengti sporto infrastruktūrą miško prieigose būtų logiška. Be to, ta infrastruktūra būtų mobili, ne stacionari, kad būtų galima performuoti erdvę būtent dainų šventėms. Jos Vasaros estradoje tikrai neišnyks, ir tai bus vienas reikalavimų būsimiems objekto operatoriams“, – tikino valdininkė.
Svarstoma, kad dengtoje estrados dalyje, kuri nebus griaunama, galėtų įsikurti sporto centras su persirengimo patalpomis, sporto inventoriaus nuomos punktas, o naujai atsiversiančioje erdvėje būtų įrengti lauko aikštynai.
Rašyti komentarą