Užrakinti tualetai - Klaipėdos vizitinė kortelė

Ne vienas klaipėdietis ar miesto svečias gali papasakoti graudžiai juokingų istorijų, kaip prispyrus reikalui teko "pabučiuoti" užrakinto viešojo tualeto rankeną ir spręsti situaciją pasitelkiant visą savo išmonę.

"Stovi gražus ir blizgantis, bet užrakintas. Kas?" - šaiposi iš miesto centre jau kelinta savaitė neveikiančių dviejų automatinių tualetų klaipėdiečiai.

Neką mažiau kritikos kliūva ir pajūrio ruože pastatytiems naujiems konteineriniams tualetams, kurių visą vasarą taip ir nesugebėta prijungti prie tinklų.

"Užrakinti viešieji tualetai - praktiškai galėtų būti Klaipėdos vizitinė kortelė", - pyksta miestiečiai.

 LOGIKA. "Suremontuotame Girulių stoties pastate esantis tualetas - parodai, o žmonėms užteks ir biotualeto?" - tokios logikos niekaip nesupranta Girulių seniūnaitis.

Kryžiaus keliai dėl tualeto

Girulių seniūnaitis Viktoras Kavolis negali atsistebėti tualetą pastačiusių geležinkelininkų logika, tačiau, kad ir kiek mynė kryžiaus kelius - naujojo tualeto niekas iki šiol neatrakina.

"Girulių geležinkelio ir autobusų stoties teritorijoje buvo viešas tualetas, kuris nebeatitiko jokių sanitarinių-higieninių reikalavimų. Pagal mano turimas žinias, geležinkelininkai buvo įpareigoti nugriautį seną tualetą ir įrengti šiuolaikinį. Tai ir buvo padaryta šios vasaros pradžioje. Tik bėda ta, kad iki šiol šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis tualetas, pritaikytas ir neįgaliesiems, taip ir neatidarytas", - pasakojo V. Kavolis.

Pasak jo, nuvykus pas bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Klaipėdos geležinkelio infrastruktūros padalinio vadovą Julių Mikšį, teko išgirsti, esą tualetas įrengtas per gerai, todėl jo neplanuojama atidaryti viešam naudojimui, nes žmonės gali jį suniokoti.

"Tuomet kyla klausimas, kam jį iš viso reikėjo įrengti, švaistyti pinigus ir laikyti jį uždarytą?" - tokia logika stebisi Girulių seniūnaitis.

Kad Giruliuose geležinkelio ar autobuso laukiantys žmonės neliktų be tualetų, pasak seniūnaičio, buvo atvežti du biotualetai.

"Tačiau jie buvo neprižiūrimi. Dvokas sklido net prie jų arti nepriėjus. Pasirodo, kad sutartyje juos prižiūrėti buvo numatyta tik kartą per mėnesį ir visa tai vasaros metu, kai Girulius lanko gausus užsienio turistų srautas", - pasakojo seniūnaitis.

Teisybės V. Kavolis bandė ieškoti Klaipėdos savivaldybėje, tačiau iš valdininkų gavo atsakymą, kad jo raštas persiųstas geležinkelininkams...

"Teko jau griežtesniu tonu rašyti pakartotiną laišką savivaldybei. Sureagavo. Rugpjūčio 1-ąją atvyko komisija, tarp jų - Miesto tvarkymo bei Sveikatos apsaugos skyrių specialistės, geležinkelių atstovai. Bendrovė buvo įpareigota kartą per savaitę valyti šiuos tualetus, o prireikus ir dažniau, bent jau vasaros metu. O kas bus pasibaigus vasarai - taip ir liko neaišku", - sakė seniūnaitis.

Išeitis - biotualetas

"Čia jau reikia geležinkelininkų klausti, kodėl jie neatrakina to tualeto. Žinoma, kad jie elgiasi neteisingai. Net ir nuoroda buvo ant pastato pritvirtinta, kad tualeto reikia ieškoti kieme, bet nueini ten - užrakinta", - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Jis tikino, kad, ką galėjo šioje situacijoje, miestas jau padarė - šalia Girulių geležinkelio stoties pastatė vieną biotualetą.

"Dėl saugumo"

"Lietuvos geležinkelių" Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros vadovas J. Mikšys pabrėžė, kad jų bendrovė padarė dvigubai daugiau - pastatė du biotualetus.

"Ir senasis tualetas, kurį nugriovėme, ir stoties pastatas yra "Lietuvos geležinkelių" nuosavybė. Kai buvo rengiamas Girulių stoties remonto projektas, buvo galvojama vienaip, tačiau statybų metu įvyko permainos - buvo panaikinti budėtojai. Dabar valdymas vyksta nuotoliniu būdu. Budėtoja Girulių stotyje būna tik vieną valandą, ryte nuo 7 iki 8 valandos. Sutikite, palikti atrakintą tualetą, kai stotyje nėra darbuotojų, būtų nelogiška", - savo versiją pateikė J. Mikšys.

Esą užtenka to, ką geležinkelininkai mato pagrindiniame Klaipėdos geležinkelio stoties pastate įrengtame tualete: išdaužyti veidrodžiai, plytelės. Keleivių kultūra dar tokia, jog reikalingos nuolatinės investicijos, kad tualetas atrodytų padoriai.

J. Mikšio teigimu, dviejų biotualetų visiškai pakanka, kad būtų patenkinti Girulių stotyje įlipančių ir išlipančių traukinių keleivių poreikiai. Esą liepą čia buvo suskaičiuoti 47 keleiviai, o kitais mėnesiais vidutiniškai jų būna vos 10.

"Suprantu seniūnaičio rūpestį, bet kodėl viską norima padaryti geležinkelininkų rankomis? Kodėl tuomet nesikreipia į Autobusų parką, kad įrengtų viešą tualetą, juk Giruliuose yra ir autobusų stotelė. Jau užtenka to, kad pastatėme pėsčiųjų tiltą per geležinkelį ir iki šiol turime jį patys prižiūrėti, nors su savivaldybe buvo tartasi kitaip", - kalbėjo J. Mikšys.

Jis neslėpė, kad užrakintas laikomas ne tik tualetas, bet ir prieš metus rekonstruotas Girulių geležinkelio stoties pastatas. Dėl tos pačios priežasties - kad, nesant darbuotojų, niekas pastato vidaus neniokotų. Nors ir nenoriai, J. Mikšys minėjo, jog šios stoties rekonstrukcijos darbai atsiėjo maždaug 400 tūkst. litų.

Dėl visko kalti vandalai?

Viešųjų tualetų tema Klaipėdoje itin opi. Ir ne vien todėl, kad mieste tokių įrenginių trūksta. Net ir tie, kurie pastatyti neseniai, tiesiog neveikia. Jau kelinta savaitė užrašai, bylojantys, kad tualetu pasinaudoti nepavyks, kabo ant abiejų uostamiesčio centre esančių automatinių tualetų.

"Sutikite, žmogui, kuris prispirtas reikalo atbėgo prie tokio tualeto, toks užrašas gali ir infarktą įvaryti", - pyko į redakciją paskambinęs klaipėdietis.

Tačiau valdininkai atkerta, kad patys miestiečiai ir yra kalti dėl užrakintų tualetų. Esą, jei nebūtų vandalizmo atvejų, nereikėtų tualetų taip dažnai remontuoti.

"Abiejuose automatiniuose tualetuose sugedo monetų atpažinimo įrenginiai, nes vandalai prikišo nežinia ko. Negalima paimti pinigų, tad neatidaro ir durų. Taip pat reikia pakeisti elektros instaliaciją. Reikia viešiųjų pirkimų, tad šį sykį tualetų remontas gali užtrukti kiek ilgiau. Gali tekti laukti mėnesį ir daugiau", - pasakojo Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Nachčiunova.

Nuo 2007 m. Klaipėdoje stovintys automatiniai tualetai, pasak jos, remontuojami kasmet po 1-2 kartus. Šį sykį preliminariai skaičiuojama, kad kiekvieno tualeto remontas atsieis po 3 tūkst. litų.

"Tikrai netiesa, kad viešieji tualetai amžinai užrakinti. Paprastai remontas vyksta tik kelias dienas, tik šį sykį teks palaukti ilgiau", - sakė valdininkė.

Griežti reikalavimai

Šiemet pradėta džiūgauti, kad tualetų "parkas" mieste bus papildytas. Tik kas iš to - pajūrio ruože dar prieš keletą mėnesių buvo pastatyti 5 konteineriniai tualetai, iš kurių funkcionuoja tik vienas, esantis Smiltynėje.

"Pajūrio ruožas yra labai jautri vieta, kurioje visa veikla yra griežtai reglamentuota teisės aktais, tad kartais atrodytų, kad toks paprastas dalykas, kaip tualeto įrengimas, užtrunka ganėtinai ilgai dėl griežtų reikalavimų ir ilgų derinimų", - aiškinama Klaipėdos savivaldybės interneto puslapyje.

L. Dūda pasakojo, kad ypač daug sąlygų iškėlė LESTO, todėl kitų tualetų prijungimas ir stringa.

"Bet procesas vyksta", - šviesesnį rytojų žadėjo L. Dūda.

Skaičiai

Vykdant Europos Sąjungos remiamą projektą "Mano socialinė atsakomybė" Klaipėdos miesto pajūrio ruože pastatyti 5 konteineriniai ir 8 biotualetai. 6 stacionarūs mūriniai tualetai tebeveikia Smiltynėje, 1 biotualetas - Melnragėje ir 1 konteinerinis dvivietis - II Melnragėje.
Iš viso Klaipėdos mieste veikia 53 viešieji tualetai. 32 tualetai yra išdėstyti parkuose, galinėse autobusų stotelėse, piliavietėje bei Kruizinių laivų terminale. Pajūrio ruože pastatytas 21 tualetas.
Per mėnesį visų tualetų priežiūra Klaipėdos miesto savivaldybei kainuoja maždaug 10 tūkst. Lt. Iš jų biotualetams išleidžiama per 3 tūkst. Lt., automatinių-konteinerinių tualetų priežiūrai - 860 Lt, konteineriniams tualetams - 900 Lt, stacionariems tualetams Smiltynėje - per 2,5 tūkst. Lt, asenizacinėms paslaugoms - per 1,3 tūkst. Lt.