Užmūryti langai išvengti didesnių mokesčių nepadės

Siūloma metų metus stovinčių nenaudojamų pastatų savininkams, net ir tuo atveju, jei jie pastatą sutvarko pagal visus reikalavimus ir jis nekelia grėsmės žmonių saugumui, taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokestį.

"Langus užsimūrijo, užsikalė su fanera ir jau gali mokėti mažiau? Bet juk dėl to problema iš esmės neišsisprendžia. Tokie pastatai vis tiek yra miesto piktžaizdės", - vakar vykusiame miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje replikavo šio komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Pasak jo, tokiems "sutvarkytiems" ir iš apleistų statinių sąrašo išbrauktiems objektams galėtų būti taikomas, pavyzdžiui, 2 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokestis.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, miesto Taryba turi visas galias šį mokestį diferencijuoti, tad šis politiko pasiūlymas gali būti nesunkiai įgyvendinamas.

Žinia, miesto Tarybos sprendimu 2015 metais Klaipėdoje taikomi 0,3 ir 0,8 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, išskyrus netvarkomus, apleistus, nenaudojamus arba naudojamus ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto objektus, kuriems taikomas 3 proc. tarifas.

Pasak G. Pociaus, šiemet apleistų ir netvarkomų statinių sąrašas trumpesnis nei pernai. Objektų, už kuriuos reikia mokėti 3 proc. tarifą, šiemet suskaičiuota 17. Pernai tokių buvo 20.

"Tie objektai išsibarstę po visą miestą, visgi daugiausia yra senamiestyje", - apgailestavo G. Pocius.

Politikai, be kita ko, priminė, kad užkonservuoti ir nenaudojami pastatai ne visada tokie būna vien dėl jų savininkų kaltės.

"Aš siūlyčiau tiems objektams, kurių vystymą stabdo valstybinės institucijos, iš viso netaikyti nekilnojamojo turto mokesčio. Pavyzdžiui, kuo kalti buvusio "Baltijos" kino teatro savininkai, kad Kultūros paveldo departamentas stabdo jų projekto vystymą", - replikavo politikas Vidmantas Plečkaitis.