Už atliekas - beviltiška 33 tūkst. eurų skola

Postą miesto Taryboje ir minėtame komitete į Seimo nario kėdę išmainiusį Simoną Gentvilą pavaduojantis komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Grublys stebėjosi, jog susidarė tokia suma. Jį dar papildė Vygantas Vareikis, kuris peržvelgęs įmonių sąrašą pastebėjo, jog kai kurios šviežiai išregistruotos įmonės (pavyzdžiui, pernai metų pradžioje) už atliekų tvarkymą liko skolingos po 5 ir daugiau tūkstančių eurų.

"Kas tas skolas kontroliuoja ir dėl ko jos susidaro? Juk įprastu atveju įmonė turėdama skolų nelauks 5 ar 6 metų, kol kažkas nurašys tuos pinigus", - stebėjosi politikas.

KRATC Teisės skyriaus viršininkas Artūras Žičkus aiškino, jog minėtos skolos nesikaupė daug metų - mokestis skaičiuojamas pagal patalpų plotą, tad dideles patalpas turėjusios įmonės ir prikaupė daugiatūkstantinių skolų. Teisininkas aiškino, jog KRATC į teismą dėl skolos išieškojimo kreipiasi tik tada, jei skola senesnė nei metai. Į klausimą, ar skolų nebūtų įmanoma peržiūrėti dažniau, A. Žičkus atsakė, jog tokią galimybę panaikina tam tikros taisyklės: verslininkai praėjus metams gali kreiptis dėl nulinio tarifo taikymo, jei patalpos nebuvo naudojamos.

A. Grublys peržiūrinėdamas sąrašą pridūrė, jog nuolat tarp beviltiškų skolininkų mato "tuos pačius veidus" ir kone tuos pačius įmonių pavadinimus. Esą panašu į tai, jog tokia situacija piktnaudžiaujama - įmonė nemoka mokesčių, galiausiai bankrutuoja, išsiregistruoja, jų skolas nurašo, o veikla kitu pavadinimu vykdoma toliau.

"Sutinku, kad tai yra problema. Tačiau svarbu pažymėti, jog tokios įmonės skoloje lieka ne tik mums, bet ir darbuotojams, "Sodrai", Mokesčių inspekcijai ir tai pačiai Savivaldybei", - sakė A. Žičkus.