Uostui trukdo pertekliniai reikalavimai
Seimo pirmininko V. Pranckiečio teigimu, uostui ir visai transporto sistemai, sukuriančiai 12 proc. šalies BVP, reikia skirti daugiau dėmesio. Jis kartu su Seimo valdybos nariais buvo plukdomas po uosto akvatoriją, lankėsi laivo-dujų saugyklos "Independence" denyje.
Susitikimo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus kalbėdamas apie išorinį uostą informavo, kad direkcija norėtų jį išnuomoti koncesijos pagrindu, kad nuo pat pirmų dienų būtų dirbama kartu. Planuojamu Klaipėdos išoriniu uostu jau domisi Prancūzija, Vokietija, Amerika, Kinija. Pasak Seimo pirmininko, kinams Klaipėdos uostas būtų įdomus, bet jie norėtų patys jį statyti ir gilinti iki 19 metrų.
A. Vaitkus atkreipė seimūnų dėmesį į tai, kad visai neseniai Uosto direkcija sužinojo, kad vienas iš uosto teritorijoje esančių objektų - Vilhelmo kanalo tiltelis - yra pripažintas paveldosaugos objektu. Apie tai direkcija nebuvo įspėta. Pasak jos vadovo, šioje srityje reikia kuo greičiau daryti tvarką, nes gali nutikti taip, kad visas uostas tuojau taps paveldu. Kai A. Vaitkus lankėsi Japonijos uostuose, domėjosi, kur jų paveldas. Japonai atsakė: "Uostuose mes krauname krovinius."
Uosto direkcijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų aplinkosaugininkų reikalavimai užterštam gruntui yra 1 000 kartų griežtesni nei Švedijoje. Po ilgų diskusijų jie juos sumažino 200 kartų. Uoste kasmet išvaloma apie 0,5 mln. kub. m dumblo, todėl perdėti reikalavimai daro nemažą įtaką nacionaliniam verslui. Šiuo metu Uosto direkcija jau yra išvaliusi 100 tūkst. kub. m užteršto grunto.
Seimo pirmininkas domėjosi, kur padėtas tas užterštas gruntas. A. Vaitkus paaiškino, kad Klaipėdos uoste yra įrengta užteršto grunto aikštelė, tačiau užteršto grunto kiekiai yra didesni, nei galima sutalpinti joje. Uostui dėl to iškyla problemų. Šiuo metu netgi svarstoma galimybė užterštą gruntą plukdyti į Olandiją, kur jis yra sėkmingai naudojamas formuojant naujas teritorijas.
Rašyti komentarą