Uosto plėtojimo taryba balsavo už maksimalią plėtrą

Be to, ketvirtadienį vyko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdis, kuriam ministras ir pirmininkavo. Jame, susilaikus trims nariams, balsuota už IV uosto bendrojo plano (BP) alternatyvą, t. y. už maksimalią uosto plėtrą.

Kvietė prisijungti prie piketo

Melnragės bendruomenės pirmininkas Ramūnas Kapušinskas sakė, kad melnragiškiai surengė piketą prie Savivaldybės žinodami, kad R. Masiulis dalyvaus miesto Tarybos posėdyje. Tuo jie norėjo parodyti, kad palaiko miesto valdžią, kuri neblogai gina jų interesus, ir yra už Lietuvos pajūrio išsaugojimą, t. y. jie prieš išorinio uosto statybą Baltijos jūroje.

Bendruomenės pirmininko pavaduotoja Marija Kalendė atkreipė dėmesį į uosto BP strateginį poveikio aplinkai pasekmių vertinimą (SPAV), kurio išvadomis nepasitiki bendruomenės nariai.

Pas piketuotojus išėjusį Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską žmonės ragino prisijungti prie piketo kaip melnragiškį. Šis teisinosi, kad toks jo veiksmas gali būti vertinamas kaip asmeninių interesų gynimas.

Meras paaiškino, kad Taryboje dėl uosto plėtros nebus priimti jokie sprendimai, tik išklausyta ministro informacija. V. Grubliauskas pažadėjo žmonėms nebalsuoti už uosto maksimalią plėtrą su išorinio uosto statymu ir bendruomenės pirmininką pakvietė pasisakyti į Tarybos posėdį.

Ragino tapti partneriais

Susisiekimo ministras miesto Tarybos narius tikino, kad tiek valstybė, tiek uostas turi gerų ketinimų. Pasak jo, net jeigu bus patvirtintas uosto BP IV variantas, fiziškai šis ambicingas projektas, svarbus ir Lietuvai, ir miestui, negalės būti įgyvendintas, jei pastarasis nepritars.

Kartu su ministru į politikų klausimus atsakinėjo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Daugelis Tarybos narių išreiškė nuogąstavimą, kad visi dabar duodami pažadai gali jais taip ir likti, kad dabar ministras tik gražiai kalba. Jie norėjo žinoti, kokios kompensacinės priemonės numatomos bendruomenei, abejojo tokiais krovos mastais tokiame nedideliame mieste.

R. Masiulis kvietė klaipėdiečius neatsisakyti ambicingų planų, tapti uosto partneriais. Pasak jo, Klaipėda turi unikalias galimybes plėstis ir tapti didžiausiu Lietuvos miestu. Ministro teigimu, valstybiniu požiūriu labai svarbu, kad vystytųsi ir miestas, ne tik uostas.

Ir kariškiai turi interesų

O štai Uosto plėtojimo tarybos posėdyje UAB "Sweco Lietuva" atstovai dar kartą pristatė visas keturias uosto BP koncepcijas ir SPAV ataskaitą.

Daugelis šios tarybos narių pasisakė už maksimalią uosto plėtrą. Susisiekimo ministras pakartojo, kad jeigu miestas nepalaikys, joks uosto patvirtintas planas nebus įgyvendintas, tai padaryti nebus įmanoma.

Posėdyje Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus atkreipė dėmesį į karinius objektus tiek pietinėje dalyje, t. y. poligoną, tiek šiaurinėje uosto dalyje, jų ryšių centrą Melnragėje, į kurį ketinama nemažai investuoti. Tie objektai yra svarbūs ne tik Lietuvos kariuomenei, bet ir svarbūs ir NATO, kuriai reikia sandėliuoti savo įrangą. Pasak A. Mockaus, nuo karinių objektų turi būti 400 metrų zona.

Apie pasekmes žvejybai

Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas domėjosi, kiek IV alternatyva paliestų žuvų migracijos takus ir kokį poveikį uosto plėtra turės žvejybai. Anot uosto BP rengėjų, pagrindinė problema būtų sūraus vandens pritekėjimas į Kuršių marias, kuris būtų kontroliuojamas bet kuriuo atveju. Jie tikino, neva Baltijos jūroje mokslininkai didelių pasekmių žvejybai neprognozuoja. Tiesa, A. Vaitkus nevyniojo žodžių į vatą ir aiškiai pasakė, kad žvejybos rajonas būtų paliestas.

Lietuvos jūros krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika mano, kad, kai dabartinis Klaipėdos uosto pajėgumas bus išnaudojamas 70 proc., tada jau reikia pradėti statyti išorinį uostą. Pasak jo, išorinis uostas reikalingas, tam turi būti realus poreikis.

R. Masiulis priminė Klaipėdos uosto principą - naujos krantinės statomos naujiems kroviniams, o ne jų perskirstymui uosto viduje. Jis patvirtino, kad išorinis uostas bus statomas tik tokiu atveju, jei bus pakankamas krovinių srautas.

Tarybos posėdyje kalbėta ir apie tai, kad "Lietuvos geležinkeliai" turėtų padaryti savo namų darbus, kad neatsitiktų taip, jog jie nebus pajėgūs vežti tiek krovinių, kiek prognozuojama įvairių scenarijų atveju.

Miestas susilaikė

V. Grubliauskas Uosto plėtros tarybos posėdyje klausė "Sweco Lietuva" specialistų, kaip jie įsivaizduoja uosto ir miesto interesų suderinimą, kai uostas savo planus perkelia į miesto teritoriją, turint omenyje privažiuojamuosius kelius į išorinį uostą Melnragėje. Pasak mero, jeigu uostas planuotų plėtrą tik savo teritorijoje, tai didelių diskusijų nekiltų.

Plano rengėjų teigimu, Klaipėda ne vienintelis toks miestas uostas pasaulyje ir esą yra būdų, kaip išspręsti šią problemą. Kad nebūtų bloginamos gyventojų sąlygos, pavyzdžiui, galėtų atsirasti buferinė zona ne tik sausumoje, bet ir vandenyje.

Meras pareiškė negalintis balsuoti už IV alternatyvą, nes nematąs pasekmių suvaldymo paketo. Jis klausė, kodėl miestas negali balsuoti, pavyzdžiui, už kitą alternatyvą, kurioje numatoma plėsti tik uosto pietinę dalį suformuojant sausumos teritoriją už Kiaulės Nugaros salos.

Beje, miesto politikai dar savo žodžio nepasakė, miesto Taryba dar nėra pasisakiusi, kokiai alternatyvai ji pritaria. Meras iš anksto prašė nelaikyti to priešiškumu uostui, jeigu miesto Taryba rinksis minėtą alternatyvą.

Be to, V. Grubliauskas priminė Uosto plėtojimo tarybai, kad kelerius metus sprendžiama, bet vis neišsprendžiama tokia gan nedidelė Nemuno g. 111 ir 113 namų gyventojų, gyvenančių šalia geležinkelio, iškeldinimo problema.

Pasak Roko Masiulio, Klaipėda turi unikalias galimybes plėstis ir tapti didžiausiu Lietuvos miestu.