Uosto direkcija rūpinasi miesto reikalais

Vienas kandidatų siūlė uoste įrengti stacionarius oro taršos matuoklius. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus juokavo, jog buvusi "nutekinta" informacija, mat Uosto direkcija jau planuoja tai daryti. Pasak vadovo, taršos matuokliai reikalingi ne politikų užgaidoms vykdyti, bet visų pirma tam, kad susidarius avarinei situacijai, direkcija "Online" režimu galėtų stebėti visą uostą ir labai operatyviai imtis būtinų priemonių. Planuojama statyti tokias taršos matavimo stoteles, kurios fiksuotų ne tik oro taršą, bet ir garsą etc.

Miestą teršia ne uostas

Taršos klausimais uosto ir miesto atstovai diskutuoja labai dažnai. Daugelis politikų pripažįsta, kad apie 70 proc. taršos sukelia miesto transportas. Kad taip yra, mano 55 proc. kandidatų į Klaipėdos merus, kad teršia gamyklinė veikla - 43 proc. (akcentuojama Klaipėdos laisvoji ekonominė zona ir šiluminė jėgainė, esanti miesto centre), kad uostas - tik 2 proc.

Beje, pagal sudarytą oro taršos žemėlapį Klaipėdos mieste, kurį rengė ne Uosto direkcija, užterštumas ties Melnrage, prie molo, stadione, pasirodo, yra mažiausias, nors manyta priešingai. Taršos norma viršijama prie viaduko Herkaus Manto gatvėje, didelis užterštumas ties Jono kalneliu ir Šilutės plente.

Su kandidatais į merus Uosto direkcijos atstovai diskutavo apie tai, kaip reikėtų sureguliuoti transporto srautus, kad jų mieste būtų kuo mažiau.

Ir triukšmo lygio Klaipėdos mieste žemėlapyje palei uosto liniją triukšmo zonos nepažymėtos. Didžioji dalis triukšmo tenka centrinei miesto daliai, pagrindinėms gatvėms.

Pasak A. Vaitkaus, situacija uoste yra gerokai pasikeitusi ir ekologiniu požiūriu. Klaipėdiečiai jau pamiršo riaumojančias žemkases, kurios dirbdavo akvatorijoje. Uosto krovos kompanijos naudoja aukšto lygio technologijas, turint omenyje kranų, autotransporto ūkį. Kai kuriose krovos kompanijose nuo vieno prie kito objekto vasarą važiuojama dviračiais.

Planai bus derinami

Dažnai diskusijos tarp miesto Tarybos ir uosto bendruomenės narių kyla dėl gyvenamųjų zonų ir uosto plėtros. Jų pagrindas - miesto ir uosto bendrojo plano rengimas atskirai. Yra bandančiųjų tarp tų planų įžiūrėti priešpriešą.

Pasak A. Vaitaus, 90 proc. kandidatų į merus supranta, kodėl uostas nori turėti savo bendrąjį planą - susiduriama su daugybe biurokratinių kliūčių rengiant planavimo dokumentus, kai kurie procesai užtrunka net po kelerius metus, verslas dėl to patiria milžiniškų nuostolių. Diskutuojantieji sutarė, kad abu planai privalės derėti tarpusavyje ir nepažeisti nei vienų, nei kitų interesų.

Skiriamoji zona - Minijos gatvė

Vienas kandidatų į merus pripažįsta, kad vertėtų atsakingiau planuoti miesto gyvenamąsias zonas. Anot jo, Minijos gatvė galėtų būti riba tarp uosto pramonės ir gyvenamųjų zonų. Jo manymu, atsakingiau planuojant ateityje būtų išvengta konfliktinių situacijų.

Uosto direkcijos vadovo teigimu, didžioji dalis kandidatų ir jų palaikymo komandų narių iš principo supranta, kad nereikėtų daryti tokių klaidų, kai gyvenamosios patalpos atsiranda šalia pramoninių zonų. Pilies, Sodo gatvės - jau susiformavusios zonos, jose statybų neplanuojama.

Minijos gatvės, ypač jos ir Statybininkų prospekto sankryža, šiuo metu gana jautri zona. Anot A. Vaitkaus, negerai, kad čia statomi gyvenamosios paskirties namai, nes ateityje kils daug konfliktų.

Buvusi bendrovės "Progresas" teritorija yra vystoma, čia įsikūręs konteinerių paskirstymo centras, tad po tam tikro laiko šiame rajone įsikūrę gyventojai kels klausimą dėl triukšmo, vibracijos etc.

Uosto direkcijos atstovai taip pat mano, kad Minijos gatvė galėtų būti atskirties tarp uosto ir miesto zona, joje galėtų atsirasti visuomeninės, bet ne gyvenamosios paskirties pastatai, tad ateityje nereikėtų išleisti valstybės pinigų mokant už kažin kieno padarytas klaidas.

Pasigedo

Uosto direkcijos atstovai kandidatų pasisakymuose pasigedo aiškios nuomonės apie miesto biudžeto formavimą, apie tai, kaip jį būtų galima didinti, platesnės diskusijos, kaip būtų galima plėtoti Klaipėdoje esančias laisvas teritorijas. Dirvonuojančiose pievose ties Labrenciškėmis, žemės plotuose nuo Jakų žiedo važiuojant Palangos link, A. Vaitkaus manymu, Klaipėdos miestas galėtų susikurti gerą potencialą.

Kandidatai į merus iš esmės pritaria Uosto direkcijos siūlymui pietinėje miesto dalyje kurti pramonės bei logistikos klasterius. Laisvojoje ekonominėje zonoje yra apie 200 ha, bendrovės "VPA Logistic" zonoje - apie 600 ha ir uosto rezervinėse teritorijose pietinėje miesto dalyje - 336 ha laisvos žemės. Taigi daugiau nei 1 000 ha teritorijoje, kuri nutolusi nuo gyvenamųjų rajonų, galėtų formuotis gamybiniai klasteriai, kurie žaliavas, gaminius galėtų transportuoti per uostą. Be visų kitų dalykų, čia būtų sukuriamos ir naujos darbo vietos, duosiančios pajamų miesto biudžetui.