Uoste - unikali operacija

"Ko gero, tai pirma tokia Lietuvoje atlikta operacija. Internete ieškojau kokios nors informacijos apie tai, bet nieko neradau. Tai tikrai netipinis darbelis", - sakė nekart įvairius paukščius gelbėjęs Lietuvos ornitologų draugijos narys, Klaipėdos universiteto (KU) atstovas Julius Morkūnas, parašęs disertaciją gulbių tema.

Laukė mėnesį

"Latvijas tilti" Vilniaus filialo direktorė Regina Barkauskienė pasakojo, jog maždaug prieš mėnesį gulbė padėjo aštuonis kiaušinius ir pradėjo perėti. Lizdas buvo priešais darbų zoną, šalia sienutės įlaidų kalimo linijos. Statant sienutę po vandeniu kalami įlaidai, miestiečiai aimanuoja dėl triukšmo, o nebylių gulbių porai tai buvo nė motais.

Vieta, kur įsikūrė gulbės, turi būti pagilinta iki maždaug 4,5 metro, nes reikia gręžti sienutės inkarus. Tad plaukiojančiojo krano kaušu kasamas gruntas pilamas į baržą ir išplukdomas į jūrą. Šiuo metu gilinimo darbai atliekami maždaug 100 metrų ruože. Statybininkai nuogąstavo, kad šiems paukščiams nepakenktų vibracija, nes bus kalami įlaidai, bus ir triukšmo.

ATGAL. Ornitologui Juliui Morkūnui teko naują lizdą su gulbiukais grąžinti atgal, nes gulbės taip toli neieškojo savo jauniklių.

Kol gavo Aplinkos apsaugos agentūros leidimą perkelti lizdą, bendrovė buvo priversta laukti visą mėnesį ir nedirbti toje vietoje. Trečiadienio rytą, kai turėjo vykti perkėlimo operacija, išsirito 5 gulbiukai. Lizde dar buvo trys kiaušiniai. Tačiau, pasak J. Morkūno, paprastai gulbiukai išsirita ne iš visų kiaušinių.

Pasak J. Morkūno, gulbės lizdui paprastai renkasi saugesnę vietą, kad būtų platesnis nendrynas, sunkiau prieinamas priešams iš sausumos. Lizdas naudojamas ir kai jaunikliai išsirita ir paauga kaip saugi tupykla, kurios nepasiekia plėšrūnai.

Šios gulbės paprastai peri 35 dienas, o lizdą susisuka maždaug prieš dvi savaites. Tad spėjama, kad tai nutiko maždaug balandžio pradžioje. Tuo metu būtent toje vietoje darbai taip intensyviai nebuvo atliekami, nebuvo ir plaukiojančiojo krano. O kai jie prasidėjo, gulbės tiesiog nebeturėjo kitos išeities.

Anot ornitologo, gulbės nebylės nėra retenybė netgi urbanizuotose vietose. O gulbės giesmininkės tokioje vietoje tikrai neperėtų, jos vengia gyvenviečių ir žmonių.

Pasak J. Morkūno, kai kiaušiniai būna intensyviai užperėti arba išsirita jaunikliai, tikėtis, kad gulbės paliks lizdą, jau yra maža tikimybė.

Drama su laiminga pabaiga

Prieš prasidedant operacijai gulbinas, tarsi ką nujausdamas, nesitraukė nuo lizdo, kuriame tupėjo patelė. Į prie pat jo nuleidžiamą kaušą paukštis nekreipė jokio dėmesio. Tad kranininkas turėjo atidžiai stebėti, kad neužgautų narsaus gulbino.

Statybininkai, vykdydami ornitologo nurodymus, padarė gulbėms naują lizdą. Ilgai buvo tariamasi, kur būtent reikėtų jį perkelti. Galiausiai naujasis lizdas buvo padėtas ant plausto, kuris kartu su ornitologu ir vienu iš statybininkų su kranu buvo nuleistas prie senojo lizdo. Gulbės ornitologo nepuolė, patelė atsistojo, grėsmingai išskleidė sparnus, bet pasitraukė iš lizdo.

AKISTATA. Gulbė pasitikdama ornitologus grėsmingai išskleidė sparnus.

J. Morkūnas, padedamas kito ornitologo Ernesto Bružo, KU studento, atėjusio iš sausumos, perkėlė gulbiukus ir kiaušinius ant plūduriuojančio naujo lizdo. Tai, kad ornitologas palietė kiaušinius savo rankomis, įtakos neturėtų turėti, nes gulbės - ne žinduoliai, jos beveik neužuodžia kvapo.

Paskui braunantis per nendryną naujasis gulbių "butas" su vaikučiais buvo stumiamas į kitą, saugesnę vietą, kur darbai nebus atliekamai dar kurį laiką. Gulbių pora graudžiai ir taikiai plaukiojo aplinkui. Jos nebesidomėjo gulbiukais naujame lizde naujoje vietoje, tad lizdą teko grąžinti vos ne į tą pačią vietą.

Per tą laiką, kol ornitologai ieškojo lizdui vietos, kranininkas negaišo laiko ir skubiai nukasė tai, kas buvo būtina. Tad dabar paukščiai darbams jau netrukdys. Be to, ornitologo spėjimu, maždaug po poros dienų jaunikliai turėtų pradėti plaukioti kartu su mama ir jie visi turėtų išplaukti kitur.

"Keista, kad gulbės apskritai pasirinko šią vietą, nes čia nėra daug kuo maitintis - nėra vandens augalų įvairovės. Gulbė parodo jaunikliams, kur jų reikia gauti. Manau, po kurio laiko šios gulbės turėtų plaukti marių arba Smeltalės upės link", - sakė J. Morkūnas.

LAIMINGA PABAIGA. Gulbės grįžta pas jauniklius į naują lizdą.

Operacijos stebėtojai su nerimu žiūrėjo, ar gulbė suras savo jauniklius, ar ateis į naują lizdą. Statybininkai buvo sunerimę ir dėl to, kad matė pakrante vaikščiojusią lapę. J. Morkūno manymu, lapė neturėtų prisėlinti iki lizdo, nes iš sausumos pusės dar yra maždaug pusmetris vandens. Be to, gulbės sugeba apsiginti nuo plėšrūnų - jos sparnu gali užmušti lapę. Prieš kelerius metus Latvijoje buvo atvejis, kai išgėręs vyras maudydamasis priplaukė arti gulbių ir patinas nuskandino jį. Patinas kartais yra stipresnis ir kartais už patelę, kuri sveria apie 10-12 kg, būna dvigubai sunkesnis.

Kai gulbė pagaliau atsitūpė naujame lizde, o gulbinas netoli vėl užėmė savo gynybinę poziciją, operacijos dalyviai konstatavo, kad ji pavyko.