Uostas ir miestas: dvi sesutės per Melnragę nesueina

Prieš porą dešimtmečių su Klaipėda pažintį pradėjęs ir į ją daugelį investuotojų atvedęs Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos narys Dr. Shahriaras Ahy uostamiestyje vykusioje verslo konferencijoje sakė, jog miestas per porą dešimtmečių itin pasikeitė ir sukūrė puikią aplinką investuotojams. Deja, viena iš blogybių yra gyventojų, ypač jaunų, skaičiaus mažėjimas.

Regi mitus

Sh. Ahy Klaipėdą mato kaip uostą, tačiau ragino nepamiršti ir socialinės aplinkos gerinimo, kultūros plėtros - kad žmonės čia norėtų likti.

"Dinamiškai besikeičiant pasauliui negalima stovėti vietoje, tačiau dabar būtina pasirinkti strateginę Klaipėdos plėtros kryptį. Klaipėda pirmiausia yra uostas ir nuo to negalima atsiriboti, tačiau būtina išlaikyti glaudžius ryšius su bendruomene ir kitais verslais. Uoste vykstantys pokyčiai yra itin svarbūs, ypač kai planuojama statyti išorinį uostą", - pažymėjo jis ir pabrėžė, jog įgyvendinusi tokį projektą Lietuva galėtų tapti globalaus Kinijos prekybos modelio dalimi.

Visgi šalia susodinti miesto ir uosto atstovai nepraleido progos vienas kitam įgelti. Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas, paklaustas, kaip toliau žada užtikrinti miesto sėkmę, pradėjo aiškinti, jog galia pirmiausia yra žmonėse, o sėkmė priklausys nuo "laimingos šeimos" - tai yra kai bendruomenė ("tėvas") susitars su bendruomenėje veikiančiomis įmonėmis.

"Kinai pajuokavo dėl išorinio uosto, o mes sukrutome, "susiparinome", kad Melnragę nušluos. Su bendruomene nebuvo tartasi, ką reikėjo daryti sistemiškai, kaip reaguosime ir veiksime, o šeimoje negali būti laimėtojų arba pralaimėtojų", - sakė jis.

Beje, gyventojų mažėjimą jis įvardijo mitu.

"Klaipėda didėja, tik ji kraustosi tolyn. O tai tik administracinio suskirstymo klausimas. Turime statistiką - Klaipėdoje tėra apie 500-600 tuščių butų. Tai reiškia, kad butuose gyvenama. Žinoma, gal kažkas juos susijungė, bet kituose gyvena gyvenamosios vietos nedaklaravę imigrantai, darbo jėga iš provincijos ir tie patys kinai, kurių Lietuvoje yra apie 2 tūkstančius. Abejoju, ar jie deklaravo savo gyvenamąją vietą", - tvirtino A. Šulcas.

Paklaustas, kaip žadama naudoti į miestą ateinančius Europos Sąjungos pinigus, A. Šulcas vėl nevengė skambių palyginimų.

"Kai kitos savivaldybės apsipirkinėjo prašmatnių prekių parduotuvėse, mes investavome į infrastruktūrą, tinklus - dabar turime geriausią komunalinį ūkį su pigiausiomis paslaugomis Lietuvoje. Antrajame etape investicijos bus į žmones, gyvenamąją aplinką", - sakė jis ir tvirtino, jog uostamiestis keisis išoriškai: atgims Atgimimo aikštė, bus tvarkomos Danės krantinės, pastatytas naujas tiltas, tobulinama transporto infrastruktūra ir kt.

Gyvenimo kokybės nepablogino?

Uosto direkcijai atstovavęs jos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas bandė atremti miesto valdžios mėtomus akmenis.

"Kai socialinė aplinka tampa per gera, žmonės nebenori dirbti. Kokia šiandien būtų Vokietija ar ta pati Lenkija be gamybos? Olandijos teritorija dvigubai mažesnė, tačiau populiacija žymiai didesnė ir tai dėl uostų ir gamybos uostose", - sakė A. Drungilas.

A. Drungilas tvirtina, jog būtų klaida nepasinaudoti už mūsų nugarų besivystančiomis rinkomis, kurios generuoja dideles prekybos apimtis, ypač kai Kinija investuoja į Baltarusiją.

"Didžiulis pranašumas tas, kad uoste dirbančios įmonės gerai išnaudoja uostą ir puikiai dirba - nebuvo bankrutavusi nė viena įmonė, tačiau trūksta žemės", - sakė jis ir tikisi, jog pavyks baigti uosto Bendrąjį planą ir uostas galėtų plėstis bent porą šimtų hektarų.

Deja, didžiulė problema yra ta, jog uosto plėtra vangiai juda - atvykusių investuotojų nedomina, kaip uostas žada plėstis po kelerių metų, nes erdvės investicijoms reikia dabar.

Jis atmeta teiginius, jog uosto veikla blogina klaipėdiečių gyvenimo kokybę.

"Nuo 2000 metų uosto krovos apyvarta padidėjo nuo 15 iki 40 milijonų tonų, o gyvenimo kokybė mieste tikrai nepablogėjo ir nereikėtų gąsdinti miestiečių. Ten, kur uostas ėjo su investicijomis, statė, buvo išpirktas turtas ir žmonės gavo tiek pinigų, kiek jie niekada nebūtų gavę. Jei išvis bus vystomas išorinio uosto projektas, tie nameliai, kurie bus prie privažiuojamųjų kelių ir apsaugos zonų, žinoma, bus išpirkti ir gyventojams tinkamai kompensuota", - galimą perspektyvą brėžė A. Drungilas.

"Tuose nameliuose gyvena žmogeliai, kurie kvėpuoja jūros oru ir to niekas neatstos. Išorinio uosto projektas reiškia dar mažiau jūros klaipėdiečiui. Bet juk pasaulyje atrasti sprendimai. Tai vadinama darnia plėtra ir subalansuotumu", - atsikirto A. Šulcas ir pridūrė, jog miestas jokiu būdu nėra prieš uosto plėtrą, tačiau dėl to turi būti šnekamasi "ne iš jėgos pozicijų".