Bažnyčios klebonas Rolandas Karpavičius pasakojo, kad šio išskirtinio vitražo istorija nukelia į 2011-uosius.
"Tų metų vasarą bažnyčios architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Adomo Skiezgelo dėka mes nuvykome pas profesorių į jo vasaros rezidenciją Linkmenyse. Vystėme mintį pakviesti Kazį Morkūną apsilankyti ir pažvelgti į mūsų bažnyčią. Galbūt ir šiame Lietuvos gale būtų galima ką nors sukurti?" - kaip gimė idėja, pasakojo kunigas.
Regis, profesorių ši mintis "užkabino", tad vos už kelių mėnesių, spalį, jis su savo komanda atvyko į Klaipėdą ir apsilankė Šv. Kazimiero bažnyčioje.
Tačiau po to kone pusantrų metų teko laukti darbų pradžios, kadangi vitražistas rengėsi kitiems darbams - sukurti antrąją Žalgirio mūšio dalį, kuri turėjo puošti Seimą. Ir nors viskas buvo paruošta darbų startui, Seimas taip ir neskyrė pinigų naujajam vitražui sukurti. Taigi, kaip pasakojo pašnekovas, 2013 m. sausio pradžioje, po pusantrų metų pertraukos, bažnyčios atstovai ir K. Morkūnas pagaliau pasirašė sutartį ir prasidėjo pirmieji darbai.
Paklaustas, kokios lėšos buvo panaudotos vitražo gamybai, R. Karpavičius atsakė, jog jas sudarė parapijiečių aukos ir keleto įmonių, nusprendusių paremti idėją, indėlis.
"Deja, po metų profesorius mirė. Tačiau darbus telefonu jis spėjo perduoti savo mokinei vitražistei Eglei Valiutei. Darbai vėl įsibėgėjo tik po pusmečio, kai buvo sutvarkyta dokumentacija", - pasakojo kunigas.
Kartu su vitražų meistru Vaižgantu Černiausku menininkė tęsė profesoriaus pradėtus darbus ir šiemet, vos prieš mėnesį, šis modernus meno kūrinys, kuriame vaizduojamas prisikėlęs Kristus, pasiekė Klaipėdą. Vitražas, anot kunigo, unikalus dėl savo didelių matmenų (aukštis siekia 11, o plotis - 4,5 metro) ir dėl to, kad jis kabo erdvėje, o ne, kaip įprasta, lange.
"Galime drąsiai teigti, kad tokio mastelio vitražo Lietuvoje, o gal net ir Vidurio bei Rytų Europoje nėra", - sakė klebonas.
Sekmadienį 12 val. vyskupas pašventins vitražą. Šv. Kazimiero bažnyčioje vyksiančių apeigų metu dalyvauti pakviesti ir kitų parapijų klebonai, vitražo kūrėjai bei gamintojai, rėmėjai, parapijiečiai bei kiti svečiai.
Paklaustas, kaip naują bažnyčios akcentą vertina parapijiečiai, jis patikino, kad žmonės su džiaugsmo ašaromis pasitiko šį meno kūrinį.
Rašyti komentarą