Unikali trispalvė Lietuvai nereikalinga?

Tarpukario Lietuvos karinio jūrų laivo "Prezidentas Smetona" vėliava, šio laivo kapitono Povilo Labanausko vardinis kardas, uniforma, didžiausia Lietuvos karinė kolekcija pradedant priešistoriniais iečių antgaliais ir baigiant galbūt grafui Mykolui Tiškevičiui priklausiusiu kardu bei šalmu su Vyčio atvaizdu. Tokias vertybes privačioje kolekcijoje saugantis 75-erių lietuvių kilmės amerikietis Henris Gaidis (Henry Gaidis) norėtų pristatyti Lietuvoje, neatmeta galimybės jas ir padovanoti, tačiau čia niekam jo turtų nereikia.

Tad bent jau kol kas atrodo, kad vienintelė Lietuvos karinė vėliava, po 1940-ųjų okupacijos neatitekusi sovietams, į Tėvynę gali ir negrįžti, nes vieni apie ją nežino, kitiems trūksta pinigų, tretiems - ryžto...

Vėliavos istorija

H. Gaidis gimė 1940 m. Baltimorėje, Merilando valstijoje. Jos universitete studijavo ekonomiką, baigė JAV oro pajėgų karininkų kursus, Federalinio tyrimų biuro (FTB) specialiųjų agentų akademiją. Visą gyvenimą dirbo FTB agentu, o išėjęs į pensiją - privačiu detektyvu. H. Gaidis yra aktyvus lietuviškos bendruomenės narys, antrą dešimtmetį darbuojasi Amerikos lietuvių tarybos valdyboje, Jungtiniame Amerikos baltų komitete.

H. Gaidis nuo pat vaikystės kolekcionuoja pinigus, pašto ženklus ir lietuvių ginklus, uniformas, apdovanojimus. Jo turimas Lietuvos ginkluotės rinkinys yra didžiausias JAV. Seniausi daiktai - VIII-X amžiaus iečių bei strėlių antgaliai. Labiausiai kolekcininkas savo rinkinyje vertina Napoleono karo laikų kavaleristo kardą ir šalmą su Vyčiu, priklausiusius kažkuriam generolui iš 17-ojo lietuvių ulonų pulko, kuriam vadovavo grafas Mykolas Tiškevičius. Galbūt tai jo arba kurio nors iš Napaleono kare kariavusių 14 lietuvių generolų kardas. Kolekcininkas labai didžiuojasi ir vardiniu P. Labanausko kardu - vieninteliu išlikusiu tarpukario Lietuvos karinių jūrų pajėgų kardu.

Kolekcijos vertybių istorijos nagrinėjimas paskatino H. Gaidį rašyti straipsnius, knygas. Kolekcininkas anglų kalba yra parašęs knygą apie lietuviškus karinius dalinius Antrajame pasauliniame kare, o šiuo metu rengia leidinį apie lietuvių kardus.

Vienas iš įdomiausių eksponatų H. Gaidžio rinkinyje - 2x3 metrų dydžio trispalvė Lietuvos vėliava su auksiniu dvigubu Vyčio kryžiumi raudoname skyde. Ant vėliavos vokiškai parašyta "Kriegs - Flg. Litauen 2,0 X 3,0". Pasak kolekcininko, vėliava - gana geros būklės, puikiai išlaikyta, tik keliose vietose audinys pažeistas kandžių. H. Gaidis įsitikinęs, jog tai - tarpukario karinio jūrų laivo "Prezidentas Smetona" vėliava, kurią į JAV galėjo atgabenti jo kapitonas leitenantas P. Labanauskas.

Prasidėjus Lietuvos okupacijai 1940 m. jis buvo paskutinis vienintelio tuometinės Lietuvos karinio jūrų laivo "Prezidentas Smetona" kapitonas. Laivas stovėjo Šventosios uoste, kai 1940 m. liepos 20 d. atvyko paskirtas naujas politinis vadovas Levas Trainovas, o Šventojoje esanti SSRS kariuomenė pareikalavo, kad įgula išsikeltų į krantą. Tada P. Labanauskas su savo įgulos nariais leitenantais Vytautu Kuizinu ir Ričardu Naku įsakymui nepakluso ir pabėgo 6 metrų burine jachta "Nijolė" į vokiečių užimtą Klaipėdą. Vėliava iš laivo dingo.

Klaipėdoje P. Labanauskas buvo internuotas ir tarpininkaujant buvusiam Lietuvos pasiuntiniui Vokietijoje Kaziui Škirpai, gavęs Brazilijos vizą, per Švediją išvyko į šią Pietų Amerikos šalį. 1941 m. jis pasiekė JAV. 1944 m. baigė Kalifornijos technologijos institutą. Trejus metus dirbo inžinieriumi "General Electric" bendrovėje. 1947-1950 m. dėstė elektros inžineriją Marketo universitete Milvokyje. 1951-1984 m. dirbo radijo stotyje "Amerikos balsas". 1952 m. parengė vieną pirmųjų JAV lietuvių televizijos programų. Mirė 1999 m. Port Saint Lucie, Floridos valstijoje.

Dirbdamas "Amerikos balse" P. Labanauskas gyveno Merilendo valstijoje. Netoliese gyvenatis H. Gaidis pažinojo P. Labanauską asmeniškai. Jiedu nebuvo labai artimi bičiuliai, tačiau sulaukęs pensijos ir persikraustydamas iš Merilendo apylinkių į Floridą P. Labanauskas paliko H. Gaidžiui saugoti nemažai savo asmeninių daiktų. Tarp jų - visą garso ir dokumentinį "Amerikos balso" laidų archyvą, kurį kolekcininkas perdavė Lietuvos ambasadai JAV, o ji padovanojo Lietuvos valstybiniam archyvui.

Trispalvę vėliavą kolekcininkas gavo ne iš p. Labanausko, tačiau yra įsitikinęs, jog būtent jo dėka vėliava atsirado už Atlanto.

"Dirbdamas Vyriausybei aš gyvenau Kalifornijoje maždaug aštuonerius metus, kuomet, esu įsitikinęs, ir pardavė Povilas šią vėliavą kolekcininkui. Kuomet grįžau į Merilendą aštuntojo dešimtmečio gale, aš pradėjau lankytis vietinėse ginklų ir kariškų relikvijų kolekcininkų sueigose bei parodose. Vėliavą įsigijau Grynbelte, Merilendo valstijoje, ginklų parodoje iš kolekcininko. Jis prisiminė tik tiek, jog įsigijo vėliavą Kolumbijos apygardos apylinkėse. Nors aš negaliu įrodyti, tačiau nenutuokiu, kad gali būti dar koks kitas šios vėliavos atsiradimo šaltinis be Povilo. Turėkite omeny, kad tuo metu sunku buvo prasimanyti pinigų, ir aš įtariu, kad Povilas buvo priverstas kažką pardavinėti dėl kažkokių svarių priežasčių. Nors aš ir įsigijau šią vėliavą, aš niekada šito neaptariau su pačiu Povilu nenorėdamas jo užgauti, kad tokią istorinę svarbią relikviją jis pardavė, nes pristigo pinigų", - rašė H. Gaidis laiške buriuotojui Egidijui Nasevičiui, kuris paskelbė žinią apie pradingusia laikytos vėliavos atsiradimą dar prieš trejus metus savo bloge skipper.lt.

Lietuvos ginkluotės kolekciją H. Gaidis laiko namuose, dalį jos - Baltimorės lietuvių muziejuje. Kolekcininkas savo rinkinį vežioja po įvairius Amerikos miestus, dalyvauja įvairiose parodose. Lietuvoje H. Gaidis lankėsi penkis kartus, tačiau jo kolekcija iki šiol nebuvo pristatyta Lietuvos visuomenei. Paklaustas, ar neketina to daryti, kolekcininkas atsakė, jog norėtų tai padaryti, tačiau ginkluotės kolekciją būtų labai sudėtinga transportuoti. Tam reikėtų gauti tiek JAV, tiek Lietuvos Vyriausybės leidimus, o to nepavyko padaryti net Kanadoje. Garbaus amžiaus sulaukęs H. Gaidis prisipažino, jog jo turimos kolekcijos ateities klausimas yra dažnas jo šeimos narių ir kitų kolekcininkų diskusijų objektas, ir daug kas klausė jo, ar neketinąs padovanoti kolekcijos Lietuvai.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".