Turizmo sezonas baigėsi. Liūdėsime ar dirbsime?

Šią savaitę minint Tarptautinę turizmo dieną, surengtoje spaudos konferencijoje VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė džiaugėsi, kad metai buvo labai sėkmingi visam Klaipėdos miesto turizmo sektoriui: buvo puiki šilta vasara, atvyko daugiau turistų, buvo didesnis viešbučių užimtumas, daugiau lankytojų muziejuose ir t. t.

"Per pirmuosius du šių metų ketvirčius Klaipėdos viešbučiuose apsistojo daugiau nei 105 tūkst. turistų, kurių kiekvienas viešbutyje praleido mažiausiai 2 naktis. Palyginti su 2017 metais, turistų skaičius išaugo daugiau nei 11 proc.", - vardijo skaičius R. Savickienė.

Žalia, švari, draugiška

Tradiciškai centras darė svečių apklausas ir aiškinosi, iš kur jie sužinojo apie Klaipėdą, kodėl mūsų miestas pasirinktas viešnagei ir kuo jis patrauklus, ar verta į jį sugrįžti ir kitą kartą.

"Dauguma apklaustųjų turistų iš užsienio teigė, jog apie Klaipėdą sužinojo iš žiniasklaidos: televizijos, radijo laidų, spaudos. Tik po to buvo minimas internetas. Pažymėtina, kad šiais metais buvo investuota į reklamą užsienio žiniasklaidoje, buvo kveisti žurnalistai. Šis rezultatas džiugina ir rodo, kad priemonė pasitvirtino ir į ją verta investuoti dar daugiau", - sakė R. Savickienė.

Pagrindinė priežastis, kodėl turistai pasirinko atvykti į Klaipėdą (Lietuvą, Baltijos šalis), anot direktorės, yra saugumas mūsų regione, o Klaipėdos miesto pranašumai, kuriuos išskyrė čia apsilankę svečiai, yra tai, jog Klaipėda yra žalia, švari, o jos gyventojai - draugiški.

Dauguma apklausos dalyvių teigė, jog mūsų mieste išleido apie 50-100 eurų per dieną, nemažai buvo tokių, kurie išleido 200-300 eurų per dieną.

Bloga žinia, jog padaugėjo turistų, kurie abejojo, ar grįžtų į Klaipėdą antrą kartą.

Atvyksta į regioną

Paklausta, ko reikėtų Klaipėdai, kad ją aplankytų dar daugiau svečių, kad jie atvyktų ne vasaros sezono metu, R. Savickienė svarstė, kad Klaipėdai reikia "perliukų", kurie bent iš dalies nustelbtų Kuršių neriją.

"Dauguma turistų atvyksta ne konkrečiai į Klaipėdą, bet į Klaipėdos regioną, kuriame nori pamatyti Kuršių neriją, Palangą, Kretingą, Skuodą, Šilutę. Didelę trauką turi Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas, tačiau problema, jog dauguma jo lankytojų atvyksta tik muziejų aplankyti, bet nenakvoja, galbūt net nevalgo Klaipėdoje. Mūsų tikslas - pasiūlyti šiems žmonėms papildomos veiklos, pramogų, renginių, paslaugų, kurios sulaikytų juos ilgesniam laikui nei vienai dienai. Įvairūs renginiai, vykstantys nebūtinai uždarose patalpose, pritraukia žmonių ir ne vasaros sezono metu. Geras pavyzdys būtų žiemą Klaipėdos vykstantis Šviesų festivalis. Sezoniškumo problema visame pasaulyje sprendžiama organizuojant verslo renginius, konferencijas, mokymus ir pan.", - teigė pašnekovė.

Trūksta "perliukų" Dažnas turistas, anot turizmo specialistės, stebisi, kad mūsų mieste net gatvės, kurioje būtų galima apsipirkti, vadinamojo "shopping street'o", nėra. "Tokias gatves, skirtas turistams, turi net daug mažesni miesteliai už Klaipėdą. Taip pat trūksta jaukių erdvių, skirtų poilsiui, su foteliais ar terasomis su vaizdu į vandenį. Manau, kad Klaipėdai reikėtų megaobjekto, kuris trauktų turistus. Galbūt juo galėtų tapti mokslo muziejus, nes šiuolaikiniam turistui nėra įdomūs muziejai su eksponatais, kurių negalima liesti, patirti, pajusti. Manau, kad Klaipėdoje trūksta šeimoms su vaikais skirtų paslaugų, nes būtent šeimos sudaro labai didelę mūsų miesto lankytojų dalį. Jos atvažiuoja į Jūrų muziejų, tačiau net viešbučiai, kurių turime užtektinai, neturi didelės šeimyninių kambarių už prieinamą kainą pasiūlos. Galbūt šios idėjos bus įgyvendintos būsimame "Memelio mieste", kurio viziją dabar svarsto verslininkai", - išsakė idėjas ir lūkesčius R. Savickienė.

Daugiau dėmesio komunikacijai

Lietuvos jūrų muziejaus ir delfinariumo vadovės Olgos Žalienės teigimu, sezoniškumo problema juntama ir Lietuvos jūrų muziejuje bei delfinariume.

"Didžiausias mūsų lankytojų srautas yra pailsėti prie jūros vasarą atvykstantys turistai. Šaltuoju metų laiku lankytojų skaičius sumažėja. Kad amortizuotume šaltojo sezono praradimus, daugiau dirbame: organizuojame edukacinius užsiėmimus įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonėms. Pasitvirtino televizijos projektas su delfinais, kalėdiniai renginiai su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjais. Poreikis juos pamatyti buvo didesnis nei planavome, net organizavome papildomus pasirodymus", - vardijo sėkmingas priemones O. Žalienė ir pridūrė, jog muziejus nepajėgus vienas pats išspręsti visų problemų.

"Turistui reikia visumos. Jam neužtenka pamatyti kad ir patį moderniausią muziejų, jis nori patogiai jį pasiekti, skaniai pavalgyti, dar ką nors smagaus nuveikti pats ir apsinakvoti nebrangiai, jaukiai, galbūt išskirtinėje aplinkoje. Viso to nepadarys viena įstaiga, būtinas bendras darbas", - akcentavo O. Žalienė.

Muziejaus vadovė nesutiko, kad Klaipėdai reikia naujo lankytino megaobjekto. "Manau, kad daugiau dėmesio miestas turėtų skirti, kaip patraukliau komunikuoti esamas vertybes, kurių tikrai turime daug, ne vien tik Lietuvos jūrų muziejų ir delfinariumą, bet ir Pilies muziejų, Šviesų festivalį, aukštos meninės kokybės spektaklius kuriantį teatrą ir t. t. Pagaliau vertybių turime ne vien tik Klaipėdoje. Klaipėda turėtų dirbti išvien su Neringa, Palanga, Kretinga ir taip, kad visi būtų patenkinti", - svarstė muziejaus direktorė.

Laukia atsakymų

Klaipėdos savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjos Jurgitos Činauskaitės-Cetiner teigimu, jau kuris laikas stiprinama ne vieno Klaipėdos miesto, bet viso Klaipėdos regiono rinkodara.

"Tarptautiniuose turizmo renginiuose, parodose pristatome save kaip regioną, kuriame gausu įdomių lankytinų objektų. Tam skirtas ir interneto rinkodaros projektas "Pažink Vakarų krantą". Daug dėmesio Klaipėda skiria pasiekiamumo problemai spręsti ir skrydžių krypčių iš / į Palangos oro uostą skaičiui didinti. Taip pat siekiame įsijungti į tarptautinį kultūrinį karalienės Luizės kelio projektą "Via regia". Vienas iš mūsų tikslų yra kurortinės teritorijos statuso Smiltynei suteikimas. Paraiška šiai idėjai įgyvendinti bus teikiama kitais metais", - vardijo pagrindines Klaipėdos turizmo rinkodaros priemones pašnekovė, tačiau sutiko, kad formuojant turizmo strategiją uostamiestyje trūksta nuoseklumo.

"Pavyzdžiui, šią savaitę, kai sinoptikai pranešė, kad bus audra, prie jūros privažiuoti buvo neįmanoma - nebuvo kur pastatyti automobilio. Pasižiūrėti ir fotografuoti šėlstančią stichiją plūdo ne tik patys klaipėdiečiai, bet ir aplinkinių miestų gyventojai, sutikau žmonių, atvykusių net iš Telšių, Šiaulių. Vienintelėje prie molo esančioje kavinukėje "Ateik, ateik" durys neužsidarė. Kitoms paplūdimio kavinėms dirbti gi licencija galioja tik iki rugsėjo 30 d.", - neišnaudotas galimybes turizmui ir verslui vystyti paminėjo pašnekovė.

J. Činauskaitės-Cetiner teigimu, iki šiol Klaipėdoje nebuvo rimtos turizmo išteklių revizijos, kuri atsakytų į klausimus, ką mes turime, kokios yra mūsų miesto stiprybės, ir ko mums trūksta, kokios silpnybės, į ką tikslinga investuoti.

"Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje "Mėlynasis proveržis" išskirtos trys turizmo plėtros kryptys, kurias miestas turėtų stiprinti. Tai aktyvusis vandens turizmas, sveikatinimo ir konferencinis turizmas. Stiprinant šias turizmo sritis būtų sprendžiama ir sezoniškumo problema. Kaip šios sritys turėtų būti plėtojamos, bus rengiama galimybių studija. Tikimės, kad atsakymų sulauksime jau šiais metais, kad kitais metais galėtume planuoti konkrečias priemones", - sakė Savivaldybės tarnautoja.

Kas mes esame?

Klaipėdos miesto pasiekiamumo ir matomumo trūkumą kaip pagrindines problemas įvardijo ir viešbučio "Michaelson boutique hotel" savininkas, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininkas Gintautas Bertašius.

"Jeigu norime, kad būtų turistų, turime būti lengvai pasiekiami. Vilnius yra lengvai pasiekiamas, todėl pilnas žmonių. Nesvarbu, koks sezonas. Kai Vilniaus oro uostas buvo laikinai uždarytas, Vilnius ištuštėjo, Kaunas atsigavo", - argumentavo G. Bertašius.

Kita liga, kurią turime gydyti, anot pašnekovo, turime išsiaiškinti, kas mes esame ir kaip save pozicionuojame bei pristatome pasauliui.

"Kas mes esame? Mažoji Lietuva, Vakarų Lietuva, gintarinis pajūris, Memelendas, kuršiai? Pavyzdžiui, žemaičiai save aiškiai identifikuoja kaip žemaičius ir kviečia į Žemaitijos sostinę Telšius. O kas mes esame? Jeigu negalime atsakyti į šį klausimą - negalime kurti strategijos, kad taptume matomi", - įsitikinęs pašnekovas.

Prabilus apie vietinį Lietuvos turizmą ir Klaipėdos vaidmenį šalies žemėlapyje, G. Bertašius sakė, kad iš Vilniaus šiandien pigiau nuskristi į Milaną ar Barseloną nei su mašina atvažiuoti į Klaipėdą.

"Kad atvažiuotų į Klaipėdą, turėtume sukurti tam tikras paslaugas, dėl kurių žmonės važiuotų. Jas sukūrė Druskininkai. Kokios paslaugos turėtų būti Klaipėdoje - aš atsakyti negaliu. Tam reikėtų rimtų ekspertų, kurie išanalizuotų galimybes. Viena žinau, kad kopijuoti Druskininkų jokiu būdu negalime, turime atrasti savo nišą ir identitetą", - svarstė pašnekovas.

PASIEKIAMUMAS. "Į Klaipėdos uostą šiemet atplaukė 57 kruiziniai laivai. Jais atvyko daugiau nei 70 tūkst. kruizinių turistų. Tarptautiniais jūrų keltais per 8 šių metų mėnesius buvo plukdyta per 140 tūkst. keleivių", - reikšmingus jūrų turizmo skaičius vardijo Klaipėdos turizmo ir informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Kulinarija - neišnaudota aukso gysla

Laurencija Budrytė-Ausiejienė, gidė ir Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė, pasiūlė konkrečią, su studentais jau išbandytą idėją, kaip privilioti į uostamiestį skaniai pavalgyti mėgstančius žmones. "Kartu su septyniais Klaipėdos restoranais sudarėme kulinarinį maršrutą po Klaipėdą. Kiekvienas iš restoranų pristatė savitą Klaipėdos miestą reprezentuojantį patiekalą. Ekskursiją kulnariniu maršrutu vedėme du kartus ir ji puikiai pavyko. Manau, kad tokį maršrutą galima pateikti kaip vieną iš veiklų uostamiestyje. Jį galima išplėtoti, o kartu ir patyrinėti, koks yra Klaipėdos miesto, krašto kulinarinis paveldas", - idėją siūlė L. Budrytė-Ausiejienė.

Pašnekovės nuomone, Klaipėdos muziejai neišnaudoja viso potencialo. "Šiuo metu muziejuose yra nemažai įdomių veiklų vaikams, bet trūksta užsiėmimų suaugusiesiems, galbūt su maisto degustacija ar kita veikla. Pavyzdžiui, Šilutės dvaras pasiūlė etiketo pamokėlę, kurios metu gyvai pristato, kaip praeityje valgydavo ponai ir ponios. Užsiėmimas labai populiarus", - pasakojo gidė.