Visgi pasidomėjome, ar prekiautojų neatbaidė ta mažutė painiava, jog pirkėjai atsiskaitė litais, o grąžos laukė eurais.
Vos įžengę į turgų atsitrenkėme į aklinai uždarytas krautuvėlės "Senamiesčio turgelis" duris. Smulkieji verslininkai po stogeliu, kaip įprasta, nesiūlė drabužių, apatinio trikotažo, prekiavo avalyne, peiliais, patalyne.
Halėje taip pat akies nevėrė maisto produktų gausa. Kai kurias vitrinas "puošė" tik užrašai: "Jautiena", "Aviena", "Parduodu bulves". Paukštienos mėgėjai bergždžiai dairėsi vištų sparnelių, širdelių, krūtinėlių bei kepenėlių.
"Dabar pradėti prekiauti yra truputį sudėtinga, nes mes pripratom prie litų, ir manipuliuoti kita valiuta šiek tiek trikdo. Aš šiandien prekiauju pirmą dieną, bet man gerai sekasi: jau žmonės priprato, kad parduotuvėje perka už naujus pinigus, tai jokių problemų neturiu. Aš iš anksto viską susiskaičiavau namuose, kiek man kainuos pusė litro medaus. Ir iš anksto pasiruošiau smulkių naujųjų monetų: ėjau jų iškeisti į banką ir į paštą ėjau. Labai greit išsikeičiau ir aš, ir mano vyras", - sakė ponia Svetlana iš Girininkų kaimo, kur bitutės medų neša iš vaistingųjų viržynų ir Nemuno užliejamų pievų. Kai kalbinome, per 3 valandas buvo pardavusi tik 5 stiklainius medaus ir truputį bičių duonelės. Ar prekiaus sekmadienį, sakė dar nežinanti; viskas priklauso nuo oro, nuo vėjo smarkumo.
"Ką aš galiu pasakyti, kad kiti mėsos pardavėjai šiandien nepasirodė? Ėjo tokios kalbos, kad jie neprekiaus dar dvi savaites ar ilgiau, bet kažin ar tiek ištvers. Va, mes atvažiavome iš Kretingos ir kol kas vargo nematom, rūpesčių neturim... Juk pergyvenom rublį, Vagnoriaus "žvėrelius", priprasim ir prie eurų", - sakė galvijus auginantis ūkininkas.
Anot jo, gal žmonėms atsibodo darganotas oras ir po švenčių jie nori ramiai atsipūsti, ir ks žino, gal kiti tingi pradėti skaičiuoti tą grąžą eurais, bet juk turi skaičiuotuvus, tai grąžą atskaičiuoja kokiais klientas pageidauja pinigais. Ūkininkas patikino, kad jautiena pasikeitus valiutai tikrai nebrangs, jos kaina stabili jau šešti metai, gal tik kiaulienos kaina kiek svyruoja.
Riebuiles žąsis siūlantis ūkininkas iš Juknaičių sakė, kad nėra ko bijoti išgalvoto baubo. Apsieisim su tais eurais kuo puikiausiai. Jam pritarė garbaus amžiaus moteriškės iš Žemaitijos, pardavinėjusios sūrį, varškę, sviestą. Jos sakė, kad skaičiuoti moka, tai koks skirtumas - kokius pinigus.
"Man iš kairės ir dešinės kolegų šiandien nėra. Galiu tik spėlioti: gal jie bijojo tų eurų - nors ko čia bijoti? Mano draugė, kuri gyvena kaime, sakė telefonu, kad vėjas jai stogą nuplėšė, turi rūpesčių dėl audros. O kiti halės kaimynai trečiadienį, gruodžio 31 dieną, klausė, ar mes prekiausim, Pasakėm: "Tai jau tikrai, mes turim mokytis." O jie sakė, kad irgi atvažiuos, bet kažkodėl neatvažiavo. Nors tie žmonės iš kaimų, kurie visada, bet kokiomis aplinkybėmis atvažiuoja. Žinokit, labai geri šįryt pirkėjai. Gal tai lietuviai, sugrįžę iš užsienio, jie visi patys skaičiuoja, kiek man atiduoti jiems grąžos. Aš gal dar ne taip susigaudau, kaip jaunos pardavėjos. Aš pirkėjais pasitikiu, turiu čia maišelius eurų pasidėjusi. Tikrai jaučiuosi drąsiau ir nėra taip sunku - normaliai", - sakė ponia Sofija.
Nepatiklių pirkėjų matėme bene vieną, ji mokėjo litais, ir pati ant savo aparato skaičiavo, kiek turi gauti grąžos, Kiti žmonės sakė, kad pasikliauja sąžiningumu tų ūkininkų, iš kurių rankų maistą perka kelias dešimtis metų. Bet buvo ir liūdnai besišypsančių pusamžių moterų ir senukų, kurie sakė, kad kol kas susigaudyti su tais eurais sunku.
Rašyti komentarą