Tremtinių skvere paminėta Gedulo ir Vilties diena

Žodį taręs Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis teigė, kad tokias dienas prisiminti yra būtina. Jis taip pat padėkojo Savivaldybei, radusiai šiam projektui reikiamų lėšų.

„Prieš 79 metus prasidėjo masiniai trėmimai, kurie padarė nepataisomą žalą mūsų tautai, valstybei. Sakoma, kad apie trečdalį šeimų patyrė vienokas ar kitokias netektis. Dabar gyvename kitu laiku. Turime pagalvoti, kaip gyvensime ateityje. Mes neseniai patyrėme ir vis patiriame pandemijos, karantino nelaisvę. Tačiau tai nieko nereiškia. Kai ateina proga, reikia galvoti apie ateitį, prisiminti praeitį ir tai darome.

Savivaldybė taip pat įdėjo daug pastangų, kad šią dieną prisimintume kitaip – matome atnaujintą skverą. Tai kainavo nemažai – 400 tūkstančių eurų. Tačiau radome lėšų, ir manome, kad ši vieta turi būti įsimintina, graži, sutvarkyta ir teikianti ramybę. Be praeities nėra ir ateities. Būtent šis susibūrimas įprasmino mūsų optimistinį požiūrį ir ėjimą į priekį“, - sakė A. Cesiulis.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, skveras visiškai bus baigtas mažiausiai po dviejų savaičių, mat liko įrengti apšvietimą.

„Tikrai malonu stovėti čia ir sakyti, kad turime dar vieną sutvarkytą erdvę. Labai džiaugiuosi, kad Savivaldybė atrado lėšų, noro. Buvo daug diskusijų. Šiai aikštei reikėjo naujo veido. Ji yra beveik baigta. Neturime tik apšvietimo. Mums labai pasisekė ir su rangovu, ir su architektu. Tikrai kviečiu visus čia leisti laisvalaikį. Tikiuosi, kad ši aikštė bus ramiam poilsiui, apmąstymams, gražiam laiko leidimui“, - vylėsi I. Šakalienė.

Architektas Mantas Daukšys dėkojo klaipėdiečiams, kurių dėka ir buvo atkreiptas dėmesį į Tremtinių skverą. Jis pasidžiaugė, kad uostamiestis sugeba kalbėti rimtomis temomis.

„Žmonės, kurie buvo ištremti, jų kančios, išgyvenimai nenuėjo veltui. Jų patirtis yra mūsų patirtis. Ant šių akmenų sudėta viena kryptis, kuri sujungė mus į vieną tautą, bendruomenę. Mūsų jėga yra stiprybėje“, - sakė M. Daukšys.

Tremtinių skvero rekonstrukcija, pradėta prieš porą metų, vyko su trukdžiais ir užtruko ilgiau nei tikėtasi. Tremtinių skvero aikštė išgrįsta šviesaus pilko granito plokštėmis, kurios supjautos taip, kad siūlės atkartoja meridianus ir lygiagretes. Grindinyje grafiškai pažymėta poliarinio rato vieta, tremties ir įkalinimo vietos bei Lietuvos kontūras.

Skvere puslankiu įrengti mediniai suoliukai, metalinės, medžius saugančios grotelės, šiukšlių dėžės, apšvietimas, du vėliavų stulpai, ant kurių plevėsuoja trispalvė ir Lietuvos istorinė vėliava. Iš apačios bus apšviestas ir pagrindinis skvero meninis akcentas - Juozo Genevičiaus skulptūra „Kančia“.

Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos pageidavimu skvere pastatytas kryžius. Menininkas Romas Klimavičius sukūrė stilizuotą, tremtinių kančias įprasminantį kryžių iš geležinkelio bėgių. Kryžius pastatytas po ąžuolu šalia juodo granito ir lauko akmenų su iškaltomis nukankintųjų pavardėmis. Šiuos akmenis (apie 500 vnt.) iš visos Lietuvos į kuriamą skverą 1993-iaisiais metais suvežė likę gyvi tremtiniai, kaliniai ar jų giminės.

Skvero rekonstrukciją projektavo UAB „Vakarų siluetas“ architektas Mantas Daukšys, rangos darbus atliko UAB „Kavesta“. Projektas kainavo 400 tūkst. Eur.