Tilto klausimas kybo ore

Tam nepritarė miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas. Beje, politikai nustebo, kad šį projektą po dvejų metų vėl norima teikti svarstyti miesto Tarybai, nors, kaip vakar paaiškėjo, iš AB "Lietuvos geležinkeliai" per tą laiką nebuvo sulaukta pakartotinio raštiško kreipimosi šiuo klausimu.

Politikai stebėjosi, kad jiems pateikiamas svarstyti senas, dar 2014 metais "Lietuvos geležinkelių" rašytas raštas.

Komitete dalyvavusių politikų nuomonės šiuo klausimu kardinaliai išsiskyrė. Pavyzdžiui, Rimantas Taraškevičius bandė įtikinti kolegas, kad būtų protinga pagaliau baigti šį žaidimą ir tiltą perimti miesto žinion.

"Dabar atrodome kaip tie ožiai ant liepto. Reikėtų atsiminti esminį dalyką, kad tai nėra geležinkelio tiltas, šis tiltas jungia du miesto kvartalus", - savo nuomonę išsakė R. Taraškevičius.

"Tačiau būtent geležinkelis ir skiria miestą į dvi dalis. Tad jų misija ir yra užtikrinti, kad pėstieji geležinkelio bėgius pereitų saugiai", - visai kitokios nuomonės buvo Artūras Šulcas.

Arūno Barbšio nuomone, nekiltų jokių diskusijų, jei šio tilto eksploatacija žiemą nebūtų tokia brangi.

Klaipėdos savivaldybės administracijos specialistų skaičiavimu, pėsčiųjų tilto eksploatavimo išlaidos (valymas, apsauga, elektros sąnaudos) per metus kainuotų miestui 50 000 eurų. Be to, reikėtų remontuoti tilto dangą. Remonto išlaidos sudarytų apie 4 000 eurų.

"Manau, kad "Lietuvos geležinkeliai" prieš perduodami tiltą turėtų suremontuoti, galbūt sumažinti eksploatavimo išlaidas, o tada miesto meras ir bendrovės vadovybė galėtų tartis. Mano žiniomis, geležinkelininkai turi planų šį tiltą uždengti stogu", - kalbėjo R. Taraškevičius.

Komitetas ne tik nepritarė šiam projektui, bet ir siūlė neįtraukti šio klausimo į artėjantį miesto Tarybos posėdį.

"Vakarų eksprese" jau rašėme, kad šiam sprendimo projektui nepritarė ir miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas.

2010 m. pėsčiųjų tilto per geležinkelį tarp Kretingos ir Šaulių gatvių statybos atsiėjo 13 mln. litų (3,76 mln. eurų).