Tikisi, kad Klaipėda pabėgėliams nepatiks

Dar šį mėnesį uostamiesčio politikai turės apsispręsti, ar patvirtinti 2015-2016 metams kvotas pirmiesiems 20 pabėgėlių. Tiek pradžiai Klaipėdai jų siūlo Pabėgėlių priėmimo centras. Pirmadienį šis klausimas buvo aptartas ir miesto Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje. Nors šio komiteto nariai pritarė tokioms kvotoms, visgi jiems kilo įvairių klausimų.

"Manau, kad iš pradžių vertėjo atsiklausti klaipėdiečių nuomonės. Ir dabar nėra aišku, kaip vyks ta integracija. Kur jie gyvens, kur dirbs, ar bus kokia nors jų atskaitomybė Savivaldybei, Pabėgėlių priėmimo centrui", - daug klausimų turėjo Vaida Žvikienė.

Žinia, konkursą integruoti pabėgėlius laimėjo tik trijuose didžiuosiuose miestuose veikiančios organizacijos, turinčios patirties dirbti su pabėgėliais. Uostamiestyje konkursą laimėjusio Socialinės paramos centro vadovė Diana Stankaitienė paaiškino, jog apie paraiškos pateikimo galimybę buvo sužinota vos prieš tris dienas, tad tartis su politikais ar visuomene nebuvo kada.

D. Stankaitienė priminė, kad pabėgėlių integracija vykdoma iš valstybės lėšų, taip pat tam gali būti panaudotos Europos Sąjungos fondų lėšos. Su kiekviena pabėgėlių šeima bus pasirašoma trišalė sutartis. Socialinės paramos centro vaidmuo - padėti pabėgėliams susirasti Klaipėdoje gyvenamą būstą, darbą, švietimo įstaigas.

"Mūsų centrui už 20 pabėgėlių kas mėnesį atitektų 750 eurų - vieno socialinio darbuotojo etato išlaikymui reikalinga suma", - minėjo D. Stankaitienė.

Pasak jos, vieno asmens pakaktų 20 pabėgėlių pagelbėti, mat kalba eina apie 4-5 šeimas, kurios atvyktų ne vienu metu.

"Dar reikia, kad iš tų 20 siūlomų pabėgėlių kas nors norėtų atvykti į Klaipėdą, nes jie patys renkasi, į kurį iš trijų konkursą laimėjusių miestų geriau važiuoti", - priminė D. Stankaitienė.

Kol kas žvalgytuvių į Klaipėdą buvo atvykusi tik viena ukrainiečių šeima.

"20 tikrai nėra daug, be to, dabar kalbama ne apie Sirijos pabėgėlius. Tai šiek tiek kitokia publika. Manau, kad mums dabar bus visai gerai pasirepetuoti prieš didįjį pabėgėlių antplūdį", - svarstė Saulius Liekis.

"Manau, kad nereikėtų baimintis ir gąsdinti žmonių. Juk 10 metų Klaipėdoje tie pabėgėliai būdavo ir praktiškai nė vieno jų neliko", - sakė Artūras Razbadauskas.

Žinia, iš Klaipėdoje integracijos programoje dalyvavusių 85 migrantų tik vienas yra likęs gyventi Lietuvoje, kiti pasibaigus integracijos laikotarpiui išvyko gyventi į kitas šalis.

Paprastai integracijos procesas vyksta metus, tačiau jis gali būti pratęstas ir iki 5 metų. Dėl integracijos termino sprendžia Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Informacija

Į Lietuvą perkeliamiems pabėgėliams ketinama numatyti koordinatorius, kurie kas mėnesį teiks informaciją apie migrantų situaciją, taip pat ir jų buvimo vietą, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Jis nurodė, kad ilgiausiai pabėgėlis iš jį priimančios šalies gali būti išvykęs mėnesiui.
"Jei jis negrįžo, pagalba stabdoma, jokių išmokų jis nebegauna", - paaiškino viceministras.
Jau nuspręsta, kad koordinatoriai bus organizacijos "Caritas" bei Raudonojo Kryžiaus darbuotojai.
A. Šešelgis taip pat pabrėžė, kad Europos Komisija kol kas tik svarsto prievolę, kad pabėgėlis šalyje, į kurią buvo perkeltas, turėtų likti mažiausiai penkerius metus. Jei pabėgėliai išvyktų ir negrįžtų į Lietuvą, A. Šešelgis pripažino, kad tektų grąžinti Europos Komisijos skirtus pinigus.
Numatoma, kad šalys už vieno pabėgėlio perkėlimą gaus 6000 eurų krepšelį, bet tik pusė sumos bus sumokėta avansu, likusi dalis būtų išmokama per maždaug pusmetį nuo pabėgėlio persikėlimo į konkrečią savivaldybę.
Vyriausybė kol kas planuoja, kad pabėgėlių integracijai turėtų pakakti Europos Komisijos numatytų lėšų, nors dalį jų iš pradžių tektų skirti iš Lietuvos biudžeto.
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius teigė, jog tai, kada į Lietuvą bus perkelti pirmieji pabėgėliai, priklausys nuo Graikijos ir Italijos veiksmų sudarant galimų perkelti asmenų sąrašą. Jį vėliau dar vertins Lietuvos ekspertai.

BNS