Tęsiami bažnyčios archeologiniai tyrimai

"Labai linkėčiau, kad statybų procesas netruktų nė dešimtmečio", - palinkėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas teigia, kad kol kas negalima pradėti architektūrinio projektavimo dėl dviejų dalykų: archeologinių tyrimų ir dėl bažnyčios sklypo plano korekcijos.

Klaipėdos universiteto archeologė dr. Raimonda Nabažaitė, parengusi tęstinę tyrimų programą, patvirtino, kad archeologiniai tyrimai jau prasidėjo.

"Žiūrint iš archeologinės pusės, sklypas, kuriame stove bažnyčia, yra daugiasluoksnis, tyrimai suskirstyti dviem etapais. Šiais metais mes pradedame tirti 500 kvadratų, kitais metais liks dar 1 500 kvadratų", - sakė archeologė.

"Šitas procesas prasidėjo prieš 20 metų. Iš pradžių buvo sunku, nes mes nebuvome gerai susikalbėję su Savivaldybe. Iššvaistėme labai daug energijos ir lėšų. Džiaugiuosi, kad dabar prasidėjo bendras darbas", - pasisakė Evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reincholdas Moras, taip pat užsiminęs, kad projektui įgyvendinti realu tikėtis finansinės paramos iš Vokietijos.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Šv. Jono bažnyčia taps ne tik maldos namais, bet ir Klaipėdos turizmo traukos centru bei istoriniu monumentu. Bažnyčia turėtų būti atstatyta iki 2027 metų gruodžio 21 dienos.

Kiek anksčiau R. Nabažaitė "Vakarų ekspresui" sakė, kad kol nebus atlikti archeologiniai tyrimai, tol nebus galima pradėti statybos darbų. Archeologinių tyrimų medžiaga bus perduoda projektuotojams, kurie įvertins, kokia yra bažnyčios pamatų ir kitų elementų būklė.