Teismas: Rimantas Cibauskas - žemgrobys

Už tai, kad šią žemę aptvėrė mūrine dviejų aukštų tvora, pirmos instancijos teismas R. Cibauskui praėjusį penktadienį skyrė 579 eurų baudą.

Norėjo pirkti be aukciono

Teismus dėl šalia jo sklypo uostamiesčio Dailidžių gatvėje esančios valstybinės žemes pradėjo pats R. Cibauskas. Verslininkas ir tuometinis miesto Tarybos narys apskundė 2012-ųjų sausį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimą, kuriuo jam neleista ne aukciono būdu įsigyti besiribojantį 9,43 a valstybinės žemės plotą ir atliekant detaliojo planavimo procedūrą prisijungti jį prie dar 1998 m. įsigyto 9,13 a sklypo. NŽT nurodė, jog to padaryti negalima, nes čia ketinama formuoti bendrojo naudojimo sklypą želdiniams.

Prasidėjus teismui, NŽT taip pat nurodė, kad R. Cibausko pageidaujamas žemės plotas neatitinka Vyriausybės nustatytų kriterijų, pagal kuriuos jį būtų galima parduoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą.

Trečiuoju asmeniu byloje buvusi Klaipėdos savivaldybės administracija R. Cibausko skundą taip pat prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Savivaldybė akcentavo, kad jei R. Cibauskui išimties tvarka būtų leista įsigyti laisvos valstybinės žemės be aukciono, tai būtų pažeistas viešasis interesas, nes aukščiausia žemės kaina galėtų būti nustatyta tik rengiant viešą aukcioną.

2013-ųjų rugsėjį Klaipėdos apygardos administracinis teismas verslininko skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad prašomas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, nes jo pietinė riba ribojasi su laisva valstybine žeme. Be to, jis viršija leistiną 4 a plotą gyvenamosiose teritorijose, kurio negali viršyti ne aukciono būdu parduodami sklypai. Akcentuota ir tai, kad paties R. Cibausko valdomas žemės sklypas yra mažesnis nei tas, kurį verslininkas nori įsigyti. Be to, priminta, kad laisva žemė ribojasi ir dar su dviem gretimais sklypais, todėl jų savininkai irgi turėtų būti informuojami apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą.

Visgi R. Cibauskas nepasidavė ir pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Savo skunde jis tikino, kad čia jau yra nutiestos beveik visos kvartalo inžinerinės komunikacijos su joms nustatytomis apsaugos zonomis, visa ši teritorija pagal miesto Bendrojo plano sprendinius priskirta želdiniams, tad čia jokia statyba, o kartu ir jokio naujo sklypo formavimas bei pardavimas aukcione yra neįmanomas. Esą laisvo niekam nereikalingo ir nenaudojamo valstybinės žemės ploto palikimas valstybės nuosavybėje jokių valstybės ar viešųjų interesų neatitinka.

Tačiau karčią piliulę verslininkui teko nuryti ir Vilniuje. Pirmiausia LVAT konstatavo, kad R. Cibauskas nėra subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę ginti viešąjį interesą, todėl jo argumentai, neva jo reikalavimas atitinka viešąjį interesą, atmestini kaip nepagrįsti.

Konstatuota, kad išimties tvarka leidus jam be aukciono įsigyti laisvos valstybinės žemės viešasis interesas būtų pažeistas, nes aukščiausia žemės kaina galėtų būti nustatyta tik rengiant viešą aukcioną.

APETITAS. Nepavykus ne aukciono būdu įsigyti ir prie savo 9,13 aro ploto sklypo Dailidžių gatvėje prisijungti už jį dar didesnį valstybinės žemės plotą, Rimantas Cibauskas jį aptvėrė 2 metrų aukščio mūrine tvora. Kad tai buvo padaryta savavališkai, jau konstatavo ne tik žemėtvarkininkai, bet ir pirmos instancijos teismas. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Pernai rugsėjį LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

Neina net į teismą

R. Cibauskui galutinai pralaimėjus teismus dėl gretimo sklypo pirkimo ne aukciono būdu, NŽT pernai spalio 21 d. patikrinimo metu nustatė, kad už R. Cibausko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a.

2014 m. spalio 23 d. NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Laiško su minėtu raštu R. Cibauskas iš pašto neatsiėmė.

Gruodžio 1 d. NŽT patikrino, ar R. Cibauskas įvykdė nurodymą, tačiau tvora tebestovėjo kaip stovėjusi. Gruodžio 5 d. NŽT raštu pakvietė R. Cibauską šių metų sausio 6 d. atvykti į jos skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tačiau R. Cibauskas neatvyko. Prieš tai jis dar spėjo NŽT specialistų veiksmus apskųsti tarnybos direktoriui. Esą kaltinimai, neva jis savavališkai užėmė valstybinę žemę "yra nepagrįsti, neteisėti, įžeidžiantys".

NŽT vasario 25 d. registruotu laišku pakartotinai kvietė R. Cibauską atvykti kovo 16 d. į skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, bet jis ir vėl neatvyko. Todėl kovo 17-ąją jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Tačiau R. Cibauskas nesiteikė atvykti ir į balandžio 14 d. turėjusį vykti teismo posėdį. Jo nepavyko atvesdinti ir į gegužės 7 d. teismo posėdį. Nutartį dėl atvesdinimo vykdantis pareigūnas tada informavo teismą, kad R. Cibauskas išvykęs į darbinę komandiruotę. Susidūręs su tokia padėtimi ir dar gavęs R. Cibausko advokato Audriaus Vaičiūno prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, teismas pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų.

Ar prireiks antstolių?

Birželio 10-ąją pagaliau prasidėjusio bylos nagrinėjimo metu įgaliotasis R. Cibausko atstovas advokatas A. Vaičiūnas nurodė, kad jo klientas pažeidimo nepripažįsta.

Aiškinta, kad iki 2003 m. apie 15 arų ploto teritorija buvo apleista, nenaudojama, buvo virtusi statybinių bei buitinių atliekų sąvartynu, atsakingos institucijos jokių veiksmų nesiėmė, todėl R. Cibauskas esą pats kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, kad ši leistų sutvarkyti teritoriją. Tada buvo pasirašyta sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo, kuria vadovaudamasis verslininkas sutvarkė apleistą teritoriją. Primintas ir 2003 m. parengtas detalusis planas, kuriame matyti, kad R. Cibausko užimta teritorija suformuota kaip žalioji zona, o pagal minėtą infrastruktūros sutartį verslininkas esą investavo "daug lėšų" - "įrengė naują privažiavimo kelią, šaligatvį, žaliąją zoną, teritoriją aptvėrė, kad ji būtų apsaugota ir nesuniokota, susodino brangius augalus, įrengė vartelius, todėl teritorija gali naudotis ir naudojasi aplinkinių namų gyventojai". Anot advokato, visa tai įrodo, kad šia teritorija R. Cibauskas esą naudojasi teisėtai, be savivalės. Todėl jis prašė R. Cibauskui neskirti nuobaudos.

Tačiau priimdamas nutartį teismas atsižvelgė į tai, kad NŽT nurodė, jog nei R. Cibausko minimoje infrastruktūros plėtojimo sutartyje, nei 2003-iųjų detaliajame teritorijos plane nėra nurodyta, kad valstybinės žemės plotas turi būti aptvertas tvora.

Taigi, Klaipėdos apylinkės teismas pripažino, jog yra įrodyta, kad R. Cibauskas savavališkai pastatė daugiau nei 2 m aukščio mūrinę tvorą, taip užimdamas apie 8,34 aro valstybinės žemės. Tokiu būdu jis apribojo šios žemės naudojimą visuomenės poreikiams ir padarė administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į valstybės nuosavybę.

Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tad verslininkui skirta 579 eurų bauda.

Visgi R. Cibauskas nutarimą per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali skųsti Klaipėdos apygardos teismui.

Pasak NŽT atstovų, jei baudą palieka galioti ir neskundžiamus sprendimus priimantis teismas, praėjus mėnesiui po tokio sprendimo tikrinama, ar nubaustasis įvykdė nurodymus. Jei tai nepadaryta - skiriama pakartotinė bauda. Baigusis bylinėjimuisi dėl jos ir vėl patikrinus bei nustačius, kad tvora nenugriauta, tai padaryti jau būtų pasitelkiami antstoliai.

Kaip toliau ketina elgtis R. Cibauskas bei kodėl jis nesiteikė eiti nei į NŽT, nei į teismą, sužinoti nepavyko - į žurnalisto skambučius jis vakar neatsakė.