Teismas atvertė V. Titovo apkaltos bylą

Teisėjai po maždaug dviejų savaičių paskelbs sprendimą, ar politikas nesulaužė priesaikos, kai apkaltino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą taikių civilių žudymu.

Penkių teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo per vieną dieną, parodymus teismui davė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, vicemeras Artūras Šulcas, savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato atstovė ir pats V. Titovas.

Vasarą uostamiesčio savivaldybės komitete svarstant klausimą dėl A. Ramanausko-Vanago įamžinimo, V. Titovas pareiškė, jog partizanų vadas atsakingas už 8 tūkst. nekaltų žmonių nužudymą.

Politikas trečiadienį atsiprašė žmonių, kuriuos, pasak jo, galėjo įžeisti. Vis dėlto V. Titovas tvirtino „sąžiningai ir tinkamai“ atstovavęs savo rinkėjams.

„Mano nuomone, aš priesaikos nesulaužiau“, – sakė tarybos narys.

„Jeigu ką nors galėjau įžeisti savo pasisakymais, aš labai atsiprašau, nes nieko nenorėjau įžeisti. Tiesiog norėjau įsigilinti į klausimą ir diskutuoti“, – kalbėjo jis.

Teismas sprendimą paskelbs lapkričio 26 dieną.

Gynė teisę į nuomonę

Politikas ir jo advokatė teisme gynė savo teisę reikšti savo nuomonę, net jeigu ji nesutampa su valstybės pozicija.

V. Titovas taip pat citavo atsineštą knygą apie partizanų aukas.

„Pareikšti, kad žudė, reiškia ne tik padaryti garbės ir orumo pažeidimą, bet ir apkaltinti padarius nusikaltimą“, – tarybos nariui replikavo teisėjų kolegijos pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Į posėdį atvykęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, jog tarybos nariai yra laisvi reikšti nuomonę, bet ir žodžio laisvė turi ribas, o politikams yra keliami aukštesni moraliniai reikalavimai.

„Kalbant apie teises, mes niekada neturėtume pamiršti pareigos. (...) Žmogus, naudodamasis žodžio laisve, turi prisiimti atsakomybę dėl to, kaip jis ja naudojasi“, – kalbėjo meras.

V. Titovas teigia, jog apie A. Ramanausko-Vanago veiklą paskelbė išanalizavęs sovietų teismo dokumentus.

Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vadovas kelis kartus nutraukė pareiškėjų ir atsakovų pasisakymus, ragindamas taupyti laiką ir kalbėti apie bylos esmę.

„Jūs labai daug kalbate apie politinius dalykus, o mes kalbame apie teisinius dalykus“, – sakė G. Kryževičius.

Klaipėdos tarybos narys sakė, kad jaučiasi persekiojamas. Į teismo posėdį buvo atvykę keliolika V. Titovo šalininkų.

Klausimai dėl procedūrų

V. Titovas kaltina tarybą, kad ši savivaldybėje sudarytai apkaltos komisijai jau suformulavo kaltinimą dėl priesaikos sulaužymo, o tai sudarė pagrindą komisijai priimti atitinkamą išvadą dėl kreipimosi į teismą.

Politikas taip pat teigia, jog apkaltos komisija baigė darbą anksčiau, nei planavo, o tai suvaržė jo galimybes pasiruošti posėdžiams ir ginti savo teises.

Pasak jo, taryboje balsuojant dėl komisijos išvados tvirtinimo buvo pažeistas savivaldybės darbo reglamentas.

Savivaldybės atstovai tvirtino, jog svarstant klausimą dėl kreipimosi į teismą tarybos darbo reglamentai pažeisti nebuvo – projektas buvo registruotas laiku ir į darbotvarkę įtrauktas tvarkingai.

Savivaldybėje sudarytos V. Titovo apkaltos komisijos pirmininkas, uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas sakė, kad ši komisija tik sprendė dėl pagrindo kreiptis į teismą, o ne dėl to, ar politikas yra vertas apkaltos.

Posėdyje iškilus klausimui, kodėl komisijos posėdžiai nebuvo vieši, vicemeras tvirtino, jog tai nuspręsta siekiant neatskleisti asmens duomenų ar net valstybės paslapties, taip pat siekiant, kad darbui netrukdytų prie savivaldybės piketavę žmonės.

A. Šulcas teigė, jog viešų posėdžių metu taip pat nenorėta atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų, nes V. Titovo pasisakymus nagrinėja ir prokuratūra.

„Procesų dalyvių, kuriems buvo užkirstas kelias dalyvauti ir ateiti, nebuvo“, – sakė vicemeras ir pridūrė, jog V. Titovas paaiškinimus komisijai pateikė raštu.

Partizanų bausmės – karo lauko teismuose

Istorikai pabrėžia, kad tiriant Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, negalima remtis vien jų budelių – KGB bylomis. Jose partizanai vadinami banditais, ten apstu netikrų, juos juodinančių teiginių.

Teismui liudijęs, partizanų veiklą Alytaus apylinkėse tyrinėjęs istorikas Rimantas Zagreckas sako, kad partizanai mirties bausmes taikė remiantis karo lauko teismų sprendimais.

Pasak jo, baudžiami juose daugiausiai būdavo su režimu kolaboravę asmenys, sovietų saugumo užverbuoti partizanai ir jų rėmėjai.

R. Zagreckas tvirtino, jog būdavo baudžiami ir partizanai, savavališkai smurtavę prieš taikius gyventojus, tačiau tokių atvejų fiksuota itin nedaug.

Vis dėlto Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ekspertas teigė, kad partizanams kovojant su sovietais pasitaikydavo ir atsitiktinių aukų, o klaidų darydavo ir tie patys karo lauko teismai.

„(Karo lauko teismai – BNS) yra prastesnis atvejis, nei normalus teismas. Tai yra blogesnis variantas. Karo lauko teismas veikia tokiomis sąlygomis, kad visapusiškai bylos išnagrinėti galimybių neturi ir taip yra visame pasaulyje“, – sakė istorikas.

„Nereikėtų apeliacinių teismų, jeigu visi teismai visada priimtų teisingus sprendimus. Tai čia taikos sąlygomis. Tai karo lauko teismų atvejų tų klaidų yra daugiau, tai, teoriškai, nekaltų aukų irgi gali būti daugiau“, – pridūrė jis.

Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką, dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma priėmus sprendimą jis netektų įgaliojimų.

V. Titovas nekomentuoja, ar atsistatydins, ar sulauks apkaltos proceso pabaigos tuo atveju, jeigu teismas priimtų jam nepalankų sprendimą. Tačiau jis žada trečiadienį įregistruoti visuomeninį rinkimų komitetą ir dalyvauti kitąmet vyksiančiuose mero rinkimuose.