Teatro aikštėje - tradicinė žuvienė

Nepaisydami šlapdribos, virtusios lietumi, miestiečiai žuvienę srėbė ir specialiai pastatytoje palapinėje su stalais ir suoliukais, ir stoviniuodami po šalia esančios lauko kavinės stogu, ir tiesiog prie kariškių ir žvejų palapinių – po atviru dangumi. Kai kurie, ko gero, ne pirmus metus ateinantieji paragauti žuvienės, iš namų atsinešė net duonos – kad sočiau būtų.

Be žuvienės, miestiečiai kirto ir kareivišką košę, o kai kurie gardaus karšto maisto suvalgė ir ne po vieną porciją, užsigerdami karšta arbata.

Jau keletą metų paeiliui kalėdinio klaipėdiečių susibūrimo organizatoriai paruošė po 500 porcijų žuvienės, kareiviškos košės bei arbatos. Susibūrimą pradėję vidurdienį, organizatoriai tikėjosi visą maistą išdalyti per porą valandų.

Karinių jūrų pajėgų civilių ir karių bendradarbiavimo vyresnysis specialistas vyresnysis seržantas Audrius Vitkauskas atkreipė dėmesį, kad valgytojų skaičius labai priklauso nuo oro sąlygų.

„Jeigu šaltukas labiau paspaudžia, yra giedras oras, sniegas, tai daugiau susirenka žmonių, bet matome, kad ir tokiu oru žmonės ateina“, - sakė kariškių atstovas.

A. Vitkauskas pridūrė, kad labai retai pasitaiko tokie metai, kad iš žvejų pateiktų produktų pagamintas maistas liktų neišdalintas.

Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra sakė, kad prastesniu oru žmonės į Teatro aikštę renkasi pamažu, tačiau per porą valandų paprastai viskas būna suvalgoma.

„Jau daug metų nelieka nesuvalgyto maisto. Anksčiau likusį maistą veždavome kitur, pavyzdžiui, į senelių globos namus. Pasirodo, vaišiname žmones jau šešioliktą kartą, net pats netikiu. Kažkaip labai greitai tie metai praėjo. Mes už tai nieko negauname ir nenorime nieko gauti. Mes daliname todėl, kad Klaipėdoje, kai tik pradėjome tai daryti, nebuvo tokių labdaros tradicijų, tik vėliau atsirado maltiečiai ir kiti. Mūsų tikslas buvo, kad ir advento laiku vyktų kas nors tokio gražaus“, - kalbėjo A. Aušra.