Tarša mariose: atliekami neplaniniai įmonių patikrinimai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija informavo, kad antradienio vakarą šalia Naujosios perkėlos apžiūrint krantinę, buvo pastebėta gelsvos spalvos teršalų. Pagal pirminę apžiūrą nustatyta, kad tai nėra naftos produktai. Apie tai informuotos šalia veikiančios įmonės, aplinkosaugininkai, bendrovė „Klaipėdos vanduo", teršalų sklidimas buvo sustabdytas.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktoriaus pavaduotojas Jurgis Kazlauskas surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad teršalai buvo pastebėti „Smiltynės perkėlos“ teritorijoje, ties lietaus nuotekų išleistuvu, kurį eksploatuoja „Klaipėdos vanduo“.

Tarša buvo vizualiai matoma apie 5 kvadratinių metrų plote.

Atlieka tyrimus

Pasak J. Kazlausko, vakar vizualiai buvo matoma galima tarša, bet kilmė iškart nebuvo nustatyta. Buvo iškviesti Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, kurie paėmė mėginius. Trečiadienio rytą su „Klaipėdos vandens“ atstovais paimti mėginiai iš paties nuotekų išleistuvo.

„Šiuo metu mūsų pareigūnai, dalyvaujant AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai, tikrina paviršinių nuotekų šulinius, ieško galimo taršos šaltinio“, - sakė J. Kazlauskas, pridūręs, kad tikrinamos ir įmonės, ir statybvietės, ir kiti galimi teršalų šaltiniai.

AAD direktoriaus pavaduotojas įvardijo, kad pradėti neplaniniai AB „Klaipėdos vanduo“ ir bendrovės „Grigeo Klaipėda“ patikrinimai.

Kadangi „Klaipėdos vanduo“ šiam išleistuvui turi taršos leidimą, bus aiškinamasi, ar neviršytos ribinės vertės. „Grigeo Klaipėda“ bus tikrinama, kaip tvarko nuotekas ir aiškinamasi, ar turi pagrindo viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie galimą taršos šaltinį šioje bendrovėje.

„Papildomai, reaguojant į viešoje erdvėje paskelbtą informaciją, tikrinama versija dėl laivo „Banga“ galimo dalyvavimo taršos incidente. Tikrinamos laivo vykdytos operacijos, kurios atliekamos su taršiomis medžiagomis“, - sakė J. Kazlauskas.

„Tiriamos visos versijos“, - pabrėžė jis, pridūręs, kad mėginių tyrimų rezultatus tikimasi turėti rytoj.

Tikrina nuotekas

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ taip pat aiškinasi, kokia tarša pateko į paviršinių nuotekų tinklus.

"Ieškant taršos šaltinio AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai tikrino paviršinių nuotekų tinklus nuo Nemuno iki Dubysos gatvės. Tinklų tarnybos ir nuotekų laboratorijos darbuotojai nustatė, kad didžiausia rusvai gelsvos spalvos teršalų koncentracija atiteka iš Dubysos gatvės", - informavo bendrovės komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė.

Teigiama, kad rusvai gelsvos spalvos teršalai neturi specifinio kvapo.

"Aiškinantis taršos sudėtį buvo paimti 8 mėginiai iš skirtingų vietų paviršinių nuotekų tinkluose. Šiuo metu atliekami tyrimų mėginiai. Laboratorija nustatinėja ar teršaluose nėra buitinės taršos, nustatant azoto ir fosforo kiekį. Nuotekų tinklų skyrius tyrinėja paviršinių nuotekų tinklus išeinančius iš įmonių teritorijų siekiant nustatyti galimą taršos šaltinį. Nustatant taršos šaltinį bus pasitelktos tinklų vaizdo filmavimo kameros", - teigiama pranešime.

Su „Grigeo Klaipėda“ siejama nepagrįstai?

Bendrovės „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad šis incidentas su bendrove neturi nieko bendra.

„Antradienį mus taip pat pasiekė informacija apie Klaipėdos uosto teritorijoje pasirodžiusias neaiškios kilmės nuotekas. Šiuo atveju mus neramina ne tik pasirodžiusi tarša Kuršių mariose, bet ir tai, jog viešojoje erdvėje šis incidentas nepagrįstai pradėtas sieti su „Grigeo Klaipėdos“ veikla. Galiu patikinti, kad ši tarša niekaip nėra susijusi su mūsų bendrove – tą patvirtino dar antradienį vėlai vakare darbuotojų operatyviai atliktas vidinis patikrinimas fabriko teritorijoje“, - teigė T. Eikinas.

Jis taip pat akcentavo, kad „Grigeo Klaipėda“ niekada neturėjo fizinės galimybės savo nuotekų tiesiogiai leisti į Kuršių marias.

„Anksčiau mūsų nuotekos būdavo valomos Dumpiuose bei patekdavo į „Klaipėdos vandeniui“ priklausantį kolektorių, iš kurio nuotekos vėliau buvo išleidžiamos į Kuršių marias. Kadangi šiuo metu bendrovė negali naudotis nuotekų valymo įrenginiais Dumpiuose, visų „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų išvalymu rūpinasi „Klaipėdos vanduo“. Pastaroji bendrovė ne tik kasdien savo laboratorijoje tiria mūsų nuotekų sudėtį, bet ir turi galimybę nuotoliniu būdu sekti nuotekų kiekius ir kitus parametrus“, - komentavo „Grigeo Klaipėda“ vadovas.

Jis patikino, kad bendrovė yra pasirengusi bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis ir suteikti visą turimą informaciją aiškinantis, iš kur į Kuršių marias galėjo patekti minėtos nuotekos.

Papildyta: Laboratorija skubos tvarka atliko paimtų mėginių tyrimus. Atlikus fosforo, azoto, pH ir bendro užterštumo tyrimus nustatyta, kad tarša neviršija leistinų normų, nurodytų paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente. Vertinant cheminį deguonies suvartojimą ir nustatytas koncentracijas, taip pat  fosforo ir azoto koncentraciją, įtarimus, kad į Kuršių marias ištekėjo buitinės nuotekos, atmetame. Taip pat aiškinamasi ar teršaluose nėra naftos produktų ir sunkiųjų metalų padidintos koncentracijos. Tyrimų rezultatai bus gauti artimiausiu metu.

Lietaus nuotekos yra valomos valymo įrenginiuose. Juose įrengta naftos produktų gaudyklė ir dumblo nusodintuvas. Į Kuršių marias lietaus nuotekos išteka tik jį išvalius nuotekų valymo įrenginiuose. Todėl 2020-02-02 į Kuršių marias ištekėję rusvai gelsvos spalvos teršalai buvo išvalyti valymo įrenginiuose Nemuno gatvėje.

Taip pat AB „Klaipėdos vanduo“ Tinklų tarnybos specialistai kartu su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais dar kartą patikrino paviršinių nuotekų tinklų išleistuvą į Kuršių marias. AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai toliau ieško taršos šaltinio.