Tapti kiemo šeimininku nelengva

Jeigu 16-metis Egidijus Dragūnas būtų žinojęs, kiek vargo laukia norint šeimininkauti daugiabučio kieme, vargu ar būtų gimęs legendinis grupės SEL kūrinys "Kiemas". Nes norint užtikrintai ištarti "Čia yra mano kiemas" reikia gerokai pavargti.

"Tai - kryžiaus keliai. Eilinis gyventojas negali žinoti visų teisės aktų, todėl natūralu, kad jis eina pagalbos ieškoti į savivaldybę, į kitas įstaigas, pas specialistus. O tie iš tavęs juokiasi, sėdi, galvas krapšto ir kartoja, kad tai ne jų kompetencija. Kai su pirštu parodai, ten, kur reikia, teisinasi, kad tvarka nauja ar dar ką prisigalvoja. Eitų akmenų rinkti, būtų didesnė nauda", - taip procesą apibūdina ne pirmus metus kiemą į savo rankas perimti bandantys uostamiesčio Sausio 15-osios gatvės 6-ojo namo gyventojai.

Tapo stovėjimo aikštele

Šio namo kiemas - puiki vieta tiems, kurie vengia rinkliavos už automobilių statymą: apmokestinama zona - jau kitoje gatvės pusėje. Todėl šiame kieme nuolat pilna automobilių, o namo gyventojų mašinoms vietos nelieka.

"Štai grįžo kaimynas iš darbo naktinėje pamainoje, o vietos nėra. Pastatė viena puse ant šaligatvio, bet atėjo Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ir paliko pranešimą, kad gresia bauda už taisyklių pažeidimą", - pasakojo Jonas Baltutis.

Anksčiau kiemo gyventojai kieme nubraižė baltas linijas - dėl to, kad automobiliai optimaliai išnaudotų aikštelę.

"Ir už tai grasina baudomis, sako, kad savivaliaujame. O mes tik norime tvarkos savo kieme", - pridūrė Antanas Srėbalius.

Todėl gyventojai nutarė prašyti Savivaldybės leidimo statyti ženklą, draudžiantį į kiemą įvažiuoti pašaliniams.

Ženklą statyti galima, bet...

Spalio pradžioje Savivaldybės Saugaus eismo komisija nusprendė patenkinti gyventojų prašymą ir leisti prie įvažiavimo į kiemą pastatyti ženklą "Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas", o jo nepaisyti leista ne tik Sausio 15-osios gatvės 6-ojo, bet ir greta esančio 4-ojo namo gyventojams.

"Mes vargstame, tvarkomės už savo pinigus, bet atsiranda parazitas - gretimas namas, kuriam, pagal detalųjį planą, priklausytų atskira teritorija. Kadaise prie šio namo pristatytas naujas priestatas, kuriame dabar įsikūrusi kavinė bei biurai. Priestatui ir atiduota aikštelė, o jie patys lenda pas mus.

Bet į šią mūsų pastabą niekas neatsižvelgė - komisijos posėdžio metu užsiminiau, bet man liepta nepurkštauti. Įsitikinau, kad kai kuriems valdininkams nusispjaut į miestietį - toks požiūris jaučiamas apsilankius pas juos ir ieškant pagalbos", - sakė Savivaldybės slenksčius ilgokai mynęs J. Baltutis.

PAVYZDYS. Sklypą prie namo prisiskyrę šio daugiabučio gyventojai juokauja, kad gyvena kaip privačiuose namuose užmiestyje. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Eis kitu keliu

Pagal 2000 metais parengtą detalųjį planą, prie šio namo galima priskirti sklypą ir tapti jo savininkais. Tokiu atveju Savivaldybę būtų galima aplenkti ir prie įvažiavimo statyti užtvarą, atlikti kitus darbus.

Sausio 15-osios gatvės 6-ojo namo gyventojai nuo to ir pradėjo. Tačiau Nacionalinėje žemės tarnyboje sužinojo, kas už sklypo nuomą jiems per metus reikės pakloti apie 87 tūkst. litų.

Be to, prieš sudarant sutartį, reikia atlikti tikslius kadastrinius matavimus, o tai kainuoja apie 1,5 tūkst. litų, o matininkai dėl užimtumo darbus atliktų tik po kelių mėnesių.

Tiesa, nuo nuomos mokesčio atleidžiama pagal praėjusiais metais Klaipėdos tarybos priimtą sprendimą.

Vis dėlto namo gyventojai žada eiti šiuo keliu - juolab kad netoliese pamatė pavyzdį.

Konsultuoja paprastas miestietis

Tilžės gatvės 32-ojo namo gyventojai juokauja - miesto centre esančiame daugiabutyje gyvena kaip privačiame name užmiestyje.

"Apsitvėrėme, įrengėme užtvarą į kiemą, patys pjauname veją, kepame šašlykus, o automobilių stovėjimo vietų problemą seniausiai užmiršome.

Mūsų kiemas - jau ne įtartinų tipelių susirinkimo ar pravažiavimo vieta, jame jaučiamės tikraisiais šeimininkais", - pasakoja namo gyventojas Sigitas Vaštakas.

Čia gyventojams pavyko tapti kiemo savininkais. Tiesa, lengva nebuvo.

"Viskas prasidėjo nuo idėjos pastatyti užtvarą į kiemą, mat senamiestyje apmokestinus automobilių stovėjimą kiemas virto aikštele. Po to įžvelgėme galimybes tapti kiemo šeimininkais.

Reikia kantrybės, užsispyrimo, žinoti įstatymus - aš kaip studentas sėdėjau ir studijavau juos.

Reikia susitarti su kaimynais - mums pavyko, name gyvena gal keturi žmonės, kuriems į bendrą gerovę buvo nusispjaut, bet dabar ją turi nedavę nė cento", - pasakoja Sigitas, idėjos iniciatorius.

Jis pritaria, kad iš valdininkų ne visada sulauksi pagalbos įgyvendindamas idėjas.

"Ir Savivaldybėje, ir Nacionalinėje žemės tarnyboje mane dažnai stabdė - sakė: tau nepavyks, net nebandyk. Tie, kas tai matė, siūlė valdininkams į snukį. Bet reikia elgtis kitaip: jei jie man vieną popierių - aš jiems dešimt atgal. Keista, jie ten sėdi ir turėtų įstatymus geriausiai išmanyti, bet pasirodė, kad dar turi ilgai jų mokytis ir netingėti užpakalį pajudinti", - pasakojo S. Vaštakas.

Anot jo, nuo pirmosios minties iki jos įgyvendinimo praėjo 3 metai.

"Bet dabar viską išmanau, jei tik žmonėms reikia pagalbos - tegu kreipiasi, padėsim", - sakė jis.

"Sprendimas visada yra"

Judita SIMONAVIČIŪTĖ, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė
Šiuo metu detaliai suplanuota apie 90 proc. visos miesto teritorijas, taigi galimybė priskirti sklypus prie namų yra, bet žmonės neskuba. Kai yra detalus planas, pagal jį galima sklypą nuomotis ir tvarkytis jame kaip nori - ar aikštelę plėsti, ar užtvarą statyti. Bet nereikia užmiršti, jog tokiu atveju iš savo kišenės teks mokėti ir už kiemo tvarkymą.
O minėtu atveju reikėtų įsigilinti į situaciją: žmonės gali užsirašyti į priėmimą pas mane ir su gyventojais bei specialistais ieškotumėme sprendimo. Jis visada yra.