Šventosios uostas: naujų išeičių beieškant

A. Vaitkaus teigimu, po kelių savaičių turėtų paaiškėti, kiek uosto projektams bus skiriama Europos Sąjungos (ES) lėšų.

"Preliminariai esame informuoti, kad pinigų Šventajai, ko gero, negausime", - sakė jis.

Žinia, vienu metu buvo pavykę išprašyti Šventosios uostui apie 144 mln. litų ES paramos iš tokių svarbių objektų kaip keliai, geležinkeliai. Tačiau tuometinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tuos pinigus vėl "atidavė" keliams, nes Šventosios uosto projektas nebuvo parengtas.

A. Vaitkaus teigimu, ES pinigų Šventajai gali nebūti todėl, kad Europos Komisija dabar iškėlė naujus reikalavimus, o Šventosios uostas yra rekreacinis, žvejybinis, bet ne transporto mazgas. Taigi į šį objektą investuoti Susisiekimo ministerija neturėtų, nes ji privalo rūpintis viešąja infrastruktūra, skirta keleiviams, kroviniams ir prekėms gabenti.

"Uosto direkcija nenusiplovė nuo šio projekto. Ji šiemet užbaigė visas procedūras dėl techninio projekto rengimo ir gavo statybos leidimą. Visada tikėjomės, kad gausime europinių lėšų. Metų viduryje atsirado pirmos indikacijos, kad tai praktiškai neįmanoma. Šiandien mes turime numatę tris galimas kryptis, kaip būtų galima pasiekti vienokį ar kitokį progresą šioje srityje. Iki šių metų pabaigos Uosto direkcija inicijuos Šventosios uosto plėtojimo tarybos posėdį, kuriame bus pristatytos tos koncepcijos", - sakė A. Vaitkus.

Jis teigė neatmetantis galimybės konsoliduoti 4 ministerijų finansines pajėgas. Jo nuomone, turėtų prisidėti ir Ūkio, ir Žemės ūkio ministerija, kuruojanti žvejybą. Esą galėtų dalyvauti ir Aplinkos ministerija, nes Šventosios uosto pietinis molas visada tarnavo kaip hidrotechninis statinys litodinaminiams procesams stabdyti. 1999 metais, kai sugriuvo pietinio molo sutvirtinimai, kai uraganas "Anatolijus" ištampė po akvatoriją akmenis, buferis sunyko, tad smėlis pasislinko toliau Latvijos kryptimi. Tad Uosto direkcijos vadovas įžvelgia ir aplinkosauginį kontekstą. Ketvirtas banginis būtų Susisiekimo ministerija.

Pagal dabartinį projektą Šventosios uosto infrastruktūrai išvystyti reikėtų apie 58 mln. eurų, taupant gal būtų galima išsiversti ir su 43 mln. Didžioji dalis pinigų būtų skirta gilinimo darbams ir molų statybai.

Uosto direkcijos vadovas neatmestų ir koncesijos modelio. Jam pavyko surasti porą tokio modelio realizavimo atvejų. Vienas jų - Latvijoje. Suprantama, verslo atstovai siektų atsiperkamumo, tad galbūt juos galėtų sudominti gyvenamųjų namų statyba tokioje vietoje.

Turint omenyje uostelio suprastruktūrą esą labai svarbu, kad prisidėtų ir Palangos savivaldybė, nes jei nebus sutvarkyti privažiuojamieji keliai, šaligatviai, uostas esą neveiks.

"Uosto direkcija yra įmonė, siekianti pelno. Tokio uosto statybai skirti pinigų vien tik iš jos lėšų, būtų nusikalstama veika mūsų valstybei. Mes turime kur investuoti lėšas. Jau 2016 metais matome poreikį skolintis, nes mūsų darbų apimtys tokios, kad su savomis lėšomis neišsiversime. Jeigu išleistume tokią sumą, turėtume stabdyti kurį nors iš Klaipėdos uosto infrastruktūros projektų, kurie atsiperka per dvejus trejus metus", - sakė A. Vaitkus.