Svajoklio krikštamotė linki turėti sparnus

Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo skurta berniuko skulptūrėlė yra UAB "Limarko", šiemet spalį švenčiančios savo veiklos dvidešimtmetį, dovana Klaipėdos miestui.

K. Ambrazaitytės siūlytas vardas buvo vienas iš pusantro šimto, kuriuos apsvarstė komisija, sudaryta iš "Limarko", Klaipėdos pramonininkų asociacijos, uostamiesčio savivaldybės ir dienraščio "Vakarų ekspresas" atstovų.

29 metų Kristina dirba Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje, kur dėsto lietuvių kalbą ir literatūrą. Šiuo metu yra dekretinėse atostogose, jos sūnelis į šį pasaulį turėtų ateiti šiemet, dar gerokai prieš Kalėdas.

"Kai perskaičiau laikraštyje, kad laimėjau konkursą, iškart visiems draugams pranešiau. Kolegės man dabar skambina ir teiraujasi: "Na, krikštamote, ką veiki?" - dalijosi įspūdžiais pokalbininkė.

K. Ambrazaitytė - šiaulietė. Į Klaipėdą atvyko mokytis, baigė universitete lietuvių filologijos ir latvių kalbos studijas. Vertėjos duonos nebandė, bet su tikru latviu, jeigu reikėtų, sako, laisvai susišnekėtų. Uostamiestyje ji jau gyvena 11 metų.

"Jis man savas nuo pat mažų dienų, nes dažniausiai visas atostogas praleisdavau Klaipėdoje. Tai malonus ir gražus miestas. Per tiek metų jau taip pripratau prie jo, kad tik jame matau savo gyvenimo prasmę", - prisipažino Kristina.

RYTOJ 12.30 val., M. Mažvydo alėjoje bus iškilmingai atidengta berniuko su laiveliu skulptūrėlė, kuriai komisijos sprendimu duotas Svajoklio vardas. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Kristina su draugu visada eina pasivaikščioti į Skulptūrų parką ir vis praeidavo pro tą vienišą mergaitę, sėdinčią ant suoliuko M. Mažvydo alėjoje. Jiems labai norėjosi, kad kur nors šalia atsirastų ir berniukas.

Sužinojusi, kad berniukas atkeliauja ant suoliuko ir kad jam ieškomas vardas, Kristina ilgai nesikankino galvodama, koks galėtų tikti.

"Ir mes, suaugę žmonės, dažnai svajojame, o vaikai ne tik svajoja, bet ir tiki svajonių išsipildymu. Ir aš tikiu, kad prie Svajoklio prisėdus, jį apsikabinus, svajonės gali išsipildyti", - kalbėjo Kristina.

Ji džiaugėsi laimėjusi konkursą, tačiau tas paslaptingas prizas, kurį "Limarko" atstovai žada įteikti krikštamotei rytoj, nėra jai jau toks svarbus dalykas.

"Man didelė garbė, kad galėsiu vadintis šito gražaus berniuko krikštamote. Kai tik M. Mažvydo alėjoje pastatė tuos suoliukus, tai yra sudėjo akmeninius luitus, buvo ir negražu, ir nesmagu ant jų sėdėti. Pagalvojau, negi taip viską ir paliks, be jokių puošybos elementų, be dvasios. O paskui atsirado ir obuolys, ir raktas, ir mergaitė. Apsidžiaugiau. Jau gražiau, alėja darosi gyvesnė", - mintimis dalijosi viename iš M. Mažvydo alėjos namų gyvenanti Svajoklio krikštamotė.

Moteris sakė, kad kai tik jos pačios sūnelis paūgės, būtinai atves jį pas Svajoklį, papasakos visą istoriją, kaip atsitiko, kad jo mama tapo šios skulptūrėlės krikštamote.

Baigiantis mūsų pokalbiui Kristina pacitavo nežinomo autoriaus žodžius: "Paukščiai turi sparnus, bet neturi svajonių, žmonės turi svajones, bet neturi sparnų, tačiau mes galime gyventi taip, kad mūsų svajonės turėtų sparnus." Juos ji dar būdama vyresniųjų klasių moksleivė užsirašė savo užrašų knygutėje.

"Miesto gyventojams labai norėčiau palinkėti, kad visi mes turėtume svajonių ir sparnus, kuriais galėtume skristi svajonių link", - linkėjo Svajoklio krikštamotė.