Suomijoje retai kur viešoje vietoje išvysi žmones, vaikštančius su medicininėmis kaukėmis
Kai ėjau apžiūrėti pirmojo galimai koronavirusu užsikrėtusio paciento, jausmas, žinoma, buvo neįprastas. Matyt, įtampos buvo nemažai. Rengiantis specialią aprangą nutrūko medicininės kaukės raištelis, kepurę negerai užsidėjau... Pasirodo, medikams labai svarbu mokėti ir apsirengti, ir nusirengti.
Laimei, iki šiol nė vienam mano apžiūrėtam pacientui COVID-19 diagnozė nepasitvirtino", - pasakoja jau penkerius metus Suomijoje gydytoju dirbantis klaipėdietis Darius Balčiūnas.
Suomijoje, Huitineno miestelyje, D. Balčiūnas dirba šeimos gydytoju, o vakarais ir savaitgaliais dar budi visoje Vakarų Suomijoje esančiuose įvairiuose skubios pagalbos skyriuose, taip pat - Tamperės universitetinėje ligoninėje.
Kadangi šeima liko gyventi Klaipėdoje, į Lietuvą vyras sugrįžta gana dažnai. Ne tik su šeima pabūti, bet ir periodiškai dirba Šilutės ligoninėje. Kaip pats sako - savo malonumui.
"Galima sakyti, kad į Suomiją parvykau paskutiniu reisu. Tarsi turėjau dviem savaitėms būti uždarytas karantine, bet Suomijoje nėra taip griežtai, kaip Lietuvoje. Jei jautiesi sveikas - gali dirbti.
Kaip tik Helsinkio apylinkėje trūko gydytojų, tad sutikau pagelbėti, tik privalėjau dėvėti medicininę kaukę", - pasakojo D. Balčiūnas.
Nors gali skambėti ir paradoksaliai, bet bent kol kas Suomijoje šeimos gydytojams darbo yra sumažėję.
"Pavyzdžiui, šiandien man reikėjo apžiūrėti tik 6 pacientus. Suomijoje darbingo amžiaus pacientus apžiūri darbo medicinos gydytojai.
Šiais metais aš irgi įgijau darbo medicinos gydytojo kvalifikaciją", - mediko darbo kasdienybe dalijosi Suomijoje dirbantis klaipėdietis.
Pasak jo, tokia situacija susidarė dėl to, kad į poliklinikas dabar kreipiasi tik tie, kuriems labai reikia.
"Daug kur yra įsteigtos karščiavimo klinikos. Pavyzdžiui, poliklinikos priėmimo skyrius padalintas į dvi dalis.
Laikomasi tokios taktikos, kad kiekvienas karščiuojantis ir turintis kvėpavimo takų sutrikimų gali sirgti COVID-19, tad toks pacientas nukreipiamas į tą poliklinikos dalį, kuri yra atskirta nuo kitų pacientų.
Gydytojai persirengia specialia apranga ir eina apžiūrėti pacientų.
Jei simptomai nėra sunkūs, tyrimų neimame, nebent tai yra medicinos darbuotojas ar priklausantis rizikos grupei, pavyzdžiui, sergantis onkologine liga", - pasakojo medikas.
Viskuo rūpinasi valdžia
Bent kol kas Suomijoje dirbantis D. Balčiūnas nesusidūrė su apsaugos priemonių stygiumi. Tiek medicinos kaukių, specialių aprangų yra pakankamai.
"Manau, kad ir Suomijoje nėra didelių medicininių kaukių ar kitų reikalingų medžiagų atsargų, bet yra galvojama apie ateitį ir ruošiamasi įvairiems galimiems scenarijams.
Suomijoje tikrai nėra panašių akcijų, kokios dabar vyksta Lietuvoje, kai patys žmonės renka pinigus ir galvoja, kaip aprūpinti medikus reikalingomis apsaugos priemonėmis. Kaukės - valdžios, o ne gyventojų rūpestis.
Suomijoje už viską atsakinga valdžia ir ja labai pasitikima. Gal dėl to nėra ir jokios panikos.
Taip, žmonės sunerimę, bet niekas nepanikuoja, tiesiog klauso nurodymų ir juos vykdo. Jei pasakė, kad nereikėtų be reikalo eiti į polikliniką, tai ir neina", - kalbėjo gydytojas.
D. Balčiūnas pasidžiaugė, kad lietuviai atsakingai vertina apsaugos priemones, mat Suomijoje retai kur viešoje vietoje išvysi žmones, vaikštančius su medicininėmis kaukėmis.
Visą straipsnį skaitykite savaitraštyje "Savaitės ekspresas", kurį galite užsiprenumeruoti nuo bet kurios dienos, arba įsigyti prekybos centruose visą savaitę - nuo šeštadienio iki penktadienio.
Rašyti komentarą