Sumaišytų atliekų gali ir neišvežti

Artėjantis ruduo sukėlė galvos skausmą šiukšlių vežėjams. Nuo 2014 metų iki dabar individualioms valdoms išdalinus beveik 4 tūkst. antrinių žaliavų konteinerių, šie neretai prikemšami žaliųjų ir net statybinių atliekų.

Pašalinti galima ir civilizuotai

Specialistai nežino, ar naujas reiškinys yra nežinojimo, ar piktybinio elgesio rezultatas.

"Pastaraisiais mėnesiais, artėjant rudeniui, pastebėjome tendenciją, kad gyventojai pradėjo labai netvarkingai rūšiuoti - rūšiavimo konteineriuose vis dažniau aptinkame lapų, šakų, žemių, kurios sumaišomos su perdirbti tinkamomis pakuotėmis. Retkarčiais konteineriuose atsiduria ir statybinės atliekos", - "Vakarų ekspresui" sakė miestiečių atliekas į Dumpius vežančio UAB "Specialus autotransportas" direktorius Laimonas Žemaitis.

Komunalininkams sunku įvertinti, kas nutiko. Viena iš nuomonių, kad žmonėms tik gavus konteinerius buvo įdomu bandyti rūšiuoti ir laikytis naujos tvarkos, tačiau prabėgus dvejiems metams entuziazmas dingo.

RADINIAI. Štai tokių atliekų prikimštus konteinerius randa atliekų vežėjai. Pastarieji įpareigoti gyventojams pakartotinai išsiųsti atmintines ir priminti apie rūšiavimą.

"Mūsų darbuotojams retai tenka susidurti su žmonėmis, kadangi konteineriai paliekami už jų kiemo ribų. Juolab kad kiekvienam paskaitos apie rūšiavimo svarbą neperskaitysi. Tačiau mes ant konteinerio galime užklijuoti lipduką, kad atliekos netinkamai išrūšiuotos. Kraštutiniu atveju konteinerio galime išvis neaptarnauti. Tačiau to nenorime. Jei žmonėms kažkas neaišku, jie visada gali paskambinti ir mes mielai paaiškinsime, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas", - sakė L. Žemaitis.

Paklaustas, ar uostamiestyje yra "juodųjų dėmių", kur į mėlynuosius konteinerius netinkamos atliekos sumetamos dažniau, L. Žemaitis išskyrė Kretingos gatvės kvartalą. Anot direktoriaus, tai gali lemti ir jau minėtas artėjantis ruduo - tose vietose daugiau didesnių privačių valdų, sodų.

Visgi ir pastarųjų savininkai turi galimybę civilizuotai atsikratyti žaliųjų atliekų - gyventojams išdalinti kompostavimo konteineriai, o jei jų naudoti nenorima, atliekas galima atiduoti kartą per savaitę atvažiuojantiems žaliųjų atliekų surinkėjams.

Apsunkina komunalininkų darbą

KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininko pavaduotojas Gediminas Sendrius prisiminė, jog 2014 metais pirmuosius antrinių žaliavų konteinerius išdalinus Labrenciškės kvartalo gyventojams buvo jaučiamas didžiulis susidomėjimas, žmonės prašydavo net papildomų atliekų maišų.

"Tuomet atvejų, kad į konteinerį būtų sumestos netinkamos atliekos, pasitaikydavo itin retai. Tačiau individualioms valdoms iki šiol išdalinę beveik 4 tūkstančius konteinerių pastebime, jog rūšiavimu žmonės domisi mažiau. Tai ypač pastebime ne tokiuose turtinguose rajonuose, pavyzdžiui, Žvejybos uosto ar Mokyklos gatvės rajone", - sakė G. Sendrius.

Be to, pasitaiko ir piktybinių klientų, kurie gyvena požiūriu, kad jei "už atliekų vežimą sumokėjau, tai metu ką noriu".

Specialistas tvirtina, jog sumaišius atliekas atsiranda kelios problemos. Visų pirma tokios atliekos tampa netinkamos perdirbti. Pavyzdžiui, popierių sudėjus kartu su žaliosiomis atliekomis ar maistu, jų atskirti praktiškai nebeįmanoma, tad jį tenka pašalinti sąvartyne.

Be to, neretai sumaišytas atliekas komunalininkai dar bando atskirti jas nukreipdami į bendrą srautą, kurio turinį rūšiuoja specialūs rūšiavimo gamyklos agregatai arba žmonės rankomis. Taip tvarkyti atliekas kainuoja brangiau, tad šiukšlių tvarkytojams surišamos rankos bandyti mažinti atliekų vežimo ir rūšiavimo kainas visiems miestiečiams.

Beje, kitaip nei su komunalinėmis atliekomis, kurios keliauja į sąvartyną, už išrūšiuotų antrinių žaliavų tvarkymą gyventojai nemoka - ši našta tenka gamintojų ir importuotojų asociacijoms.

"Atsiradus taromatams atliekose praktiškai nebepasitaiko stiklo ir plastiko butelių. Žmonės jų nebemeta, nes tokios atliekos jiems turi tiesioginę vertę. Jei žmonės pradėtų atsakingiau rūšiuoti, mums mažiau kainuotų atliekų tvarkymas, kas galėtų lemti ir kainą vartotojams", - tvirtino G. Sendrius.

Beje, pastebėję, kad švietimas ir lankstinukų dalijimas nepadeda, komunalininkai neatmeta galimybės kreiptis pagalbos į Viešosios tvarkos skyrių, kad šis pagelbėtų šnekantis su piktybiškai netinkamas atliekas į rūšiavimui skirtus konteinerius metančiais piliečiais.

Rūšiuoja aktyviau

Klaipėdoje pernai surinkta perdirbimui apie 18 proc. atliekų nuo bendro susidariusio komunalinių atliekų kiekio. Iš jų gyventojai, naudodamiesi antrinių žaliavų surinkimo konteineriais, surinko apie 5 proc. antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų. Šis rodiklis mieste kasmet vis gerėja: lyginant 2014 ir 2015 metų rezultatus tiek Klaipėdos daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai išrūšiavo net 12 proc. antrinių žaliavų daugiau. Jų pernai buvo išvežta 329 tonos.

Šių metų pirmąjį pusmetį iš individualių valdų buvo surinktos 226 tonos antrinių žaliavų.