Sukurta Klaipėdos miestiečių draugija

Todėl draugijos steigėjai nusprendėme šiuos iniciatyvius žmones suburti“, - sakė Klaipėdos miestiečių draugijos pirmininkas Benas Volodzka. Anot jo, draugija atvira visiems, kurie domisi miesto praeitimi ir neabejingi jo ateičiai.

1252 m. rugpjūčio 1 d. Dangės žiotyse buvo pastatyta Mėmelburgo pilis. Šiame mieste susidūrė baltiška, vokiška, škotiška, britiška, švediška, daniška, prūsiška, prancūziška ir kitų Europos tautų kultūra. Ši kultūrinė sankloda sudarė prielaidas susikurti turtingai Klaipėdos miesto istorijai.

Deja, po Antrojo pasaulinio karo mieste neliko nei šios unikalios bendruomenės, nei senojo Mėmelio dvasios. Pasak B. Volodzkos, aktyvius klaipėdiečius glumina iki šiol tęsiamas senojo paveldo naikinimo vajus.

„Klaipėdos miestiečių draugijos narių manymu, unikalios kultūros atkūrimas padėtų miestiečiams aiškiau suvokti savo tapatybę ir keistų visuomenės daugumos nusistovėjusį negatyvų kultūros suvokimą.

Toks savitos buvusios kultūros suvokimas ir pažinimas niekaip nesukeltų priešpriešos tautinei valstybės tapatybei, o kaip tik ją praturtintų. Manome, jog Klaipėdos miestui reikia atsinaujinti ir atsikurti, atsižvelgiant į palikimą ir garbingą praeitį“, įsitikinęs draugijos pirmininkas.

Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymas yra viena iš didžiausių draugijos moralinių pareigų, kad miestas atgautų svarbiausią miesto kultūrinio gyvenimo simbolį.

Tiek Šv. Jono bažnyčia, tiek Klaipėdos Karališkasis paštas, tiek Biržos rūmai, tiek Rotušė, tiek Karališkieji  mokytojų seminarijos rūmai, tiek Klaipėdos universiteto neogotikinis pastatų kompleksas yra senosios Klaipėdos architektūros simboliai.

Tačiau turėtų būti atkurti ir kiti nepaminėti architektūriniai paminklai ir kompleksai, kurie buvo svarbūs Klaipėdos miesto tapatybei ir urbanistiniam paveldui.

Draugijos nariai mano, jog atstačius daugelį iš šių dienų perspektyvos architektūros paminklų, Klaipėda galėtų pretenduoti į UNESCO pasaulio reikšmės paveldo objektų sąrašą.

Mūsų manymu, tiek Kuršių Nerijos gamtos pasaulio paminklas, tiek Klaipėdos istorinės miesto dalies pasaulinės reikšmės objektas, įvertintas už pastangas atstatyti paveldą, sudarytų vieningą garsių dviejų į UNESCO sąrašą įtrauktų objektų  ansamblį ir didintų Vakarų Lietuvos ekonominį potencialą.

Todėl, draugijos narių nuomone, miesto atstatymas galėtų būti visos visuomenės siekiamybė.

„Miestiečių draugijos nariai siekia nesavanaudiškų tikslų, kad ir kitos veikiančios visuomenės organizacijos ir klubai imtųsi aktyvių veiksmų, jog augtų visuomenės pilietiškumas ir sąmoningumas.

Siekiame visapusiško bendradarbiavimo su kitomis organizacijoms, kad būtų keliama Lietuvos piliečio ir Klaipėdos miestiečio savimonė. Pati miestiečių draugija be kitų aktyvių visuomeninių organizacijų nebus stipri ir lygiateisė miesto pilietinių bendrijų narė“, - teigia Klaipėdos miestiečių draugijos pirmininkas Benas Volodzka.

Draugijos steigėjai, be B. Volodzkos, yra Klaipėdos seniūnaičių sueigos pirmininkas Tomas Meškinis ir istorinės rekonstrukcijos entuziastas Aivaras Kurskis. Tarp valdybos narių yra ir kariškių, kolekcininkų, žurnalistų, muzikologų bei kitų sričių profesionalų.

Susirinkus miestiečių iniciatyvinei grupei Klaipėdos universiteto Socialinių ir Humanitarinių mokslų fakultete, Klaipėdos miestiečių draugija įsteigta šių metų vasario 28 d.

Jau pirmajame steigiamajame draugijos posėdyje buvo išrinktas pirmininkas ir visa valdyba, kurią sudaro penki žmonės.